5. Radical

It's not the morning
It's not the dawn
The daylight savings reminds me of the fall
I'd like to stay here all night long
But the time is near
And the summer's almost gone

[chorus]
Don't ask me why
I don't want to feel like forever young anymore
Just catch my fall before I crawl on the floor

It's not the morning
It's not the dawn
The daylight savings reminds me of the fall
I'd like to saty here all night long
But my time is near
And my summer's almost gone

nauja depresuxos banga...del l. kvailu priezasciu.
Tevai uzprotestavo pries mano nora vel vaziuot i Menuo Juodaragi, pries mano poziuri i religija,(jie vercia mane eiti Sutvirtinimo sakramento, kai as visai to nenoriu) pries...nezinau...
  Kaip man skaudu, kai iskaudinu savo artimus zmones, ir vien del to kad esu egoiste. Kada as suaugsiu ?
Baisiausia, kad visai nenoriu...
be to, uzlipau ant svarstykliu :) vietoj 47 kilu jau 51. Storeju. Negotishka :)))))
Tiesa, dar 3 dienas isbuvau nerukius. Siandien metas vel pradet save zudyt.

No doubt whilst wandering your dark and tormented way across the vast and untamed Internet wilderness, you've encountered your share of equally dark and tormented collections of poetry by gothic souls, displaying their tattered vulnerabilities for all to read. Some of them are crushed velvet revelations of genius filtered from a truly gothic mind, while others are little more than midden heaps of digital fishnetted schlock. Have you ever wondered through what tortures and traumas these martyred wordsmiths must have gone to create such elegant outpourings of anguish? Worried that you must suffer the same to spark your own hellishly creative inferno?

  ( :DDD - mano komentaras. Dievinu gotu jumora.)
http://www.deadlounge.com/poetry/

o mano zvaigžde...

Kaip nekenčiu savo priklausomybės nuo gero sexo :/ bei vyšninio tabako.
Ypač kai jų pritrūxta.

BOOO
Labi liudnas rytas. Arba ne. Siandien gryztu namo,(labai nenoriu) ir turbut dar ilgai Rasykuose neapsireikshsiu.

oi...
Tik dabar sužnojau, kad numirė Kami- būgnininkas iš mano mėgstamos japonų gotų grupės Malice Mizer.
BUUU
:(
nuotaika susigadino. Nors miršta juk visi.
" Vieno žmogaus mirtis yra tragedija, o milijonų žmonių mirtis - statistika"(nepamenu, kas taip pasake )

http://www.geocities.com/Tokyo/Shrine/1025/grp05.jpg

ir dar.

http://www.geocities.com/Tokyo/Shrine/1025/grp07.jpg

Kami.. :~~~( Kamiii...o grazus buvo.

http://www.geocities.com/Tokyo/Shrine/1025/kami01.jpg

oi...
Tik dabar sužnojau, kad numirė Kami- būgnininkas iš mano mėgstamos japonų gotų grupės Malice Mizer.
BUUU
:(
nuotaika susigadino. Nors miršta juk visi.
" Vieno žmogaus mirtis yra tragedija, o milijonų žmonių mirtis - statistika"(nepamenu, kas taip pasake )

Aš irgi jau dviem laiptukais Rašykų reitingo užkopiau.
Dar- kartu su vasara baigiasi,po truputį ir mano depresija, sklaidosi, garuoja. Na, kai namo grįšiu gal ir depresija grįš, bet tikiuos kad ne.
Ner su kuo
"Magic: The Gathering" pažaist :)))

Po perkūnėliais, as bijau, kad mano paauglystė jau baigės.
:)

Jūs manote, kad aš  vaizduoju "nenormalią" dėl mados? :)
Bet mano visas gyvenimas toks. Kai buvau
maza mergyte,gal buvau labiau nenormalesne nei dabar. Neturėjau draugų, kalbėjausi su medžiais, tyrinėdavau vabalus,sliekus ir varles o ypač sraiges  (man jos -gražiausi padarai pasaulyje), gelbėdavau iš balų ir netgi iš fontano Laisvės alėjoje įvairius skęstančius vabzdelius...laikydavau vikršrus stiklainyje į kurį pridėdavau lapų(tie vikšrai virsdavo kokonais, o vėliau drugeliais) nemiegodavau naktimis(t.y.tik  iki aušros), labai mylėjau savo juodą katiną, vonios palubėje auginau vorą, beveik niekad nesijuokiau ir nesišypsojau.
Dviejų metų jau mokėjau laisvai skaityti, ir kol pradėjau eiti į mokyklą, jau buvau perskaičiusi visas pasakų knygas, bei daug nepasakų (na, Hesse, Ivanauskaite...)
....gal dėlto iki šių laikų visas mano pasaulis užvaldytas knygų.
O pas psichiatrą tikrai buvau. Ir labai nusiminiau. Bet aš juo netikiu.