Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2005-11-15 21:32
žirgullinis

***

kritom pasliki pas slenkstį
tris dantis palikom ties lotynišku "Salve"
pasisveikinom ir užmigome
šypsenoti, gyvenymu žvarbe.
2005-08-17 22:56
žirgullinis

***

nukrinta akmuo ir tyla išsitaško
sukeldamas triukšmą kariuosi į debesis
mama neminėjo, kad idėjo man vaško
į ten kur dedamos smegenys
2005-11-15 21:32
žirgullinis

***

Siaubo arabija vėlei.
2005-11-15 21:32
žirgullinis

***

Dar naivi būdama įtardavai
Ten už kiekvieno kampo
Sliapiasi mano kekšės
Ir nežinodama verkdavai
Aš žinojau, bet  pardaviau
Išmainiau į niekinęs pergales
Tavo skaidrų naivumą jutimuose
Juk seniai neužuodžiu meilės
Nors jau begale dviese verdame
Nors jau kitą akimirką  vergas tau
Vargas man
Palydžiu ir lydausi
Akimis į gyvenimo darganas
Nesubartas, bet išartas kartėlio
Juk  ir vėlei  kartojas  tas kartas
Kai namo sugrįžtu susivėlęs
Pasivėlinęs, užnuodytas nuodėmėm
Iš naujo  gėdomis tvertas.
Išsikrušt pasislėpus  gyvenimą
Tavo šlapiais įtarimo karoliais ant skruostų
Negaliu išsipardavęs ir dvokiantis
Tavęs šį vakarą guosti
2005-08-16 13:00
žirgullinis

***

dievuliaus biurokratai atskyrė mane nuo bažnyčios. Amen.
2005-11-15 21:32
žirgullinis

***

Man Siaubo Arabija galvoj.
2005-08-05 15:47
žirgullinis

***

Rūpintojėlio pozoj krušu nemigą.
2005-07-31 13:16
žirgullinis

***

Tėvai nemušk mūsų piemens,
Motin nedėk jam vietoj duonos akmens...

                                            M. Ch..
2005-07-30 10:24
žirgullinis

***

pievugele
Ar galima paverkti?




Vieną rytą nubudau su juo – guzu kakle, kurį vėliau pavadinau Kunkulu. Jis buvo rausvas ir lengvai pastebimas. Jis atsirado iš manęs. Romantiška dvaselė tą rytmetį apdainuotų gražiausiais epitetais, aš pasakyčiau, kad tai buvo paskutinis toks žvalus pabudimas, nes to, kas prasidėjo pirmadienį aš nė sapnuot nesapnavau.
Žinau, ką jaučia žmonės, sėdėdami ligoninės laukiamajame – jie pyksta ir bijo, o baimė verčia kūną pašėlusiai prakaituoti. Jaudulys ir agresija – štai kas sklinda iš liga užkrėstų kvėpavimo takų. Nepakantumas. Viltis. Vienuma. Tos trys furijos vis suka ratus virš galvos... Balti chalatai, numintos šlepetės – jiems į rankas atiduodame savo gyvybę, pinigus, net rūbus, kol gulėsime palatoje.
Tris savaites gyvenome mudu su Kunkulu – kasryt kilome, kasvakar gulėme, keliavome apsimuturiavę pas gydytojus ir atgal. Net su guzu kakle galima susigyventi. Kai jį galop išpjovė, aš nemiegojau - jaučiau, kad taip lengvai viskas nesibaigs, kenčiau tą metalinių įrankių barškesį palei ausį ir tyliai niūniavau visas M. Pūkuotuko daineles. Mačiau tik labdara iš Vokietijos gautas žalias uniformas ir baltas nuklampytas šlepetes...
Dabar jau liepa. Beveik mėnuo gyvenu su guzu plaučiuose. Dar neišrinkau jam vardo. Gal reikėtų surengti viešą konkursą, kaip zoologijos sode, ir išrinkti guzeliui vardą? Kas yra chemoterapija? Dar nežinau, bet jau ryt žinosiu. Rytų išminčiai sako, kad plaukai - mūsų praeitis. Greit liksiu be jos.
Tikiu minties galia, todėl, jei nieko prieš - pabūkite mintimis ryt su manim, mergaite, kuri nė nenujautė, kad jau keleri metai jos viduje gyvena liga, na, ne mirtina, bet juk pats gyvenimas yra viena didelė mirtina liga.
Labos nakties.
2005-07-30 03:40
žirgullinis

***

eisiu pirsčiot, pašalinsiu nuodingas dujas ir nerimą. 03.39 šios nakties laiku.


1 2 --- 4 --- 6 7 8 9 10 --- 12 --- 14 --- 16 17
[iš viso: 169]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą