trisdešimt trys karvės, trisdešimt trys karvės...nauja eilutė
eilės kaip pienelio melžto stakaniukas

man neįkando šuo , ir neįgėlė bitė,
tai tu...

kartais, tik kartais,,,,,,užpykčiau.

ščastja vam ženčiny!!!

stebėjau veidrodį. jis man nusišypsojo ir išėjo parūkyt, o aš išvedžiau šunį.

meduolis skamba išdydžiai.

Tu bomžas iš modernizmo savartyno....

murmesys į ausis....siaubas, girdžiu balsus, aš sveikas.

sėsk prie mūsų stalo seni, dirbai sunkiai ir ilgai...

Jura Zorkinas išėjo parukyt į rūką iš savo rūkstančio namo.  pasirodo buvo apdairesnis užu patį save. anusyk jį spėjo išgelbėt iš rūkstančios pirkios, nuosavos lovos. Daba jis pats, kaip anusyk padegė lovą. mandras ant viso kaimo. išgelbėjo pats patį.