Verandoje pakvipo obuoliais... Ach štai jis - ruduo!

все они таланты, все они поеты...

Stebiuosi orais - čia kas: kompensacija už sulytą vasarą?

Kelininkai iškasė senus apšvietimo stulpus - kiek erdvės atsirado! Net nesitiki...

Buvau atlaiduose: daugybė "atlaidaujančių" aplink vietinį "larioką", saldainių popiergaliai po kojomis, panelių nuogos bambos ir pasturgaliai (net procesiją rikiavo moteris su persišviečiančiais stringais!), tuoj pat užrakinęs bažnyčią ir išmovęs "atvažiuojantis" kunigas  (parapija neturi klebono), pienburnių "ralis" siauru vieškeliu... Quo vadis, homo?

Potvynis Ūloje...Pranelis sako, kad "tokių Ūlų maciau tik prieš melioraciją, antrų kart gyvenime...". Ar įsivaizduojat Ūlą, per kurią neįmanoma akmenį persviesti?

Nepamenu, kada tiek daug padėkų gavau iš moterų... Net kilo noras elgtis kilniai!

"Maximoj" radau energetinio gėrimo "Hustler", kurį gamina estai. Lentynoj esančioj etiketėj parašyta, jog gėrimo gamintojas...Vatikanas! Tai humoras ar provokacija?

Neįvertinau kaimyno... Bumčikai - tai tik "viršūnėlės". Dabar jis pradėjo statytis pavėsinę iš...skardos ir betono. Ir tai dar ne svieto galas,- statosi jis tą pavėsinę...mano miške! Be mano sutikimo! Tiksliau - nekreipdamas dėmesio į mano prieštaravimą. Štai kur gyvenimo proza... Dabar mano kūryba - pareiškimai gamtosaugos institucijoms, miškų savininkų asociacijai, teismams.

Dar vakar mirkau Ūloj, skabiau čiobrelius (tokių nenusipirksi!), o šiandien turiu klausytis idiotiškų kaimyno rusiškų „bumčikų“. Jooo, kaimynų nepasirinksi...Bet kas sugalvojo, kad galima tokias kakofonijas per radiją transliuoti?