Su Naujaisiais Metais, bičiuliai.
Bandžiau versti rusišką sveikinimą pažodžiui ("s nastupajuščim"). Išėjo savotiškai - "su atsistojančiais"...
Todėl, rašydamas tau laišką į anapus,
Kaip dar anuomet pažadėjau tau,
Užtikrinu, jeigu išreiškia ką šie žodžiai trapūs:
Pasauly, ko nebūtum radęs tu, aš neradau.
" Laiškas mirusiam draugui", V. Mačernis
O kiek daug žmonių norėčiau pasveikinti Kalėdų proga! Deja...
Saulės spinduliai palietė tave
Tu pavirtai drugeliu... Deja. (Šios dienos Jogailės eilius)
Kalėdų Senio elniams
Ragų nieks neužtaisė,
Jie patys ten užaugo
Ir elnėms jie nebaisūs.
Tiktai Kalėdų Senis,
Kai truputį apgirsta,
Už tų ragų užkliūva
Ir į pusnis nuvirsta.
Tai juoko būna elnėms,
Kai Senis bando stotis,
Kai jam nusmunka kelnės
Ir raudonuoja nosis.
O elniai šypsos oriai,
Merginos, norit rago?
Ateikit per Kalėdas,
Bus musmėrių pyrago!
Ateis Kalėdos
Ir pelėdos
Kukuos miškuos
Be jokios gėdos!
Kažkaip nesijaučia artėjančių Kalėdų, nors liko mažiau nei mėnuo. Ir kaip tie prekybininkai jas užuodžia?
Tai tik šuo, viso labo tik šuo... Bet vistiek verkiau - vilkšunis Toras buvo ištikimiausias mano draugas. Tai tik šuo, viso labo šuo...
Krito lapas rudeninis,
Baigias butelis degtinės.
Liūdna.