- Lauke labai skaniai kvepia.
- Kuo?
- Pavasariu.

"Here we are, mighty, glorious
At The End Of The Rainbow
With gold in our hands"

Hammerfall - At The End Of The Rainbow

"Even though I try, I cannot
Read between the lines"

Hammerfall - Remember Yesterday

Let The Hammer Fall :)

paremta tikrais faktais


- Aš bijau, - pasakė. - Nežinau, kas bus po mirties.
- To niekas nežino, - dar tvirčiau apkabinau, - to nieks iš gyvųjų nesužinos. Prašau, negalvok apie tai. Neklausk to, į ką niekada neišgirsi atsakymo. Tau bus tik blogiau.
Padėjo galvą man ant peties ir nutilo...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Tik nesijuok.
- Kodėl turėčiau?
- Visi išgirdę juokiasi, - šiek tiek nusiminiau, - niekas nesupranta.
Jis klausėsi. Ramiai, tyliai. Abu klausėmės.
- Čia mano draugas sukūrė. Buvęs draugas, tikriausiai... - stipriau suspaudžiau jo ranką.
- Tuoj verksiu, - sušnipšdėjo.
- Aš irgi...
Pamačiau ašarą, tekančią jo žandu. Tvirtai apkabinau. Taip stipriai, kaip tik galėjau.
- Aš tave myliu.
Tylėjau. Jis žinojo, ką jaučiu, atsakymo nereikėjo. Tiesiog buvau šalia. Buvau tas, ko pačiai trūko. Neklausiau "Kas yra?".

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Ką aš be tavęs daryčiau?
- Gyventum.
- Jei dabar prarasčiau, užbaigčiau gyvenimą po tiltu arba kilpoj. Nejuokauju.
- Pažadėk, kad niekada taip nepadarysi. Prisiek.
- Atsiprašau, bet negaliu.
- Tu juk supranti, kad taip negalima?
- Gyvenimas bet kaip gali pasisukti.
- Ne! Tu pats suki gyvenimą. Iš viso tokio dalyko, kaip likimas nėra.
- Jei tu netiki likimu, dar nereiškia, kad jo nėra.
- Žinai, kokia blogiausia tavo savybė? Galvoji, kad nieko nepakeisi. Maždaug, kaip lemta, taip ir bus. Bet tu gali apversti savo gyvenimą aukštyn kojom. Tik turi tuo patiketi. Jei tikrai norėtum, tau pavyktų. Tik nesakyk, kad tai neįmanoma.
- Pagaliau koks skirtumas? Kas aš vienas tarp milijonų?
- Jūra be saujos vandens mažesnė taptų.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Ateis laikas ir sužinosi. Viską, jau kelintą kartą pakartojo.
- Nebekartok šios frazės. Prašau. Man darosi baisu...
- Patikėk, man bus baisiau. Nebijok... Savęs nežalosiu.
- Bet mes būsime kartu? - labai bijojau jį prarasti.
- Nežinau... Šitai priklausys tik nuo tavęs.
- Aš noriu, kad būtume kartu... Visada.
- Taip pat to norėčiau. Bet dar ne laikas. Vėliau.
- Kada?
- Nežinau... Gal rytoj, gal po mėnesio. Kai būsiu pasirengęs.
Bijojau, kad aš nebūsiu pasirengusi... Nujaučiau kažką blogo.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Galvoju, kad kartais net nesugebame apsižvalgyti ir surasti tuos, kurie visai šalia. Žvelgiame per daug į tolį.
Pažvelk pro langą. Ką matai? Tikriausiai atsakysi, kad nieko, tamsą. Juk dabar naktis. Pažvelk giliau, įsižiūrėk. Matai medžių ir namų kontūrus, tiesa? Tu nemoki matyti.
Abejoju, ar kadanors to išmoksime. Aš ir tu. Kartu.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Skiriu žmogui ryškiai pilkomis akimis. Žmogui, dėl kurio išmoksiu piešti katiną. Kadanors tikrai išmoksiu.

man liūdna. taip giliai liūdna. noriu nuo visko pabėgt. bijau, oi, bijau. ir pati nežinau ko. pienė. boružė. pienė. boružė. nuostabu, bet taip tolima. trokštama, bet nepasiekiama. prarandu, praradau.. o koks skirtumas? juk nerūpi. niekam. ir nesupranta taip pat niekas. o ar pagaliau kas pasikeis? juk niekada nebebus kaip anksciau. ir man pagaliau reikia prie to priprast... iš viso turėčiau šokinėt, šypsotis ir kartoti "oi, kaip faina! pamatysiu povkę". šokt ir juoktis iš visko. bet noriu tiesiog paverkt. tik kodėl nėra žmogaus, kuris neklaustų "kas"? kodėl nėra tokio, kuris tiesiog atsisėstų šalia ir patylėtų? kodėl tiek mažai aplinkiniams besišypsančių žmonių. tokių, kaip tas vaikinas, kuris mane vakar taip pralinksmino. net keista, kad toks elementarus dalykas kaip šypsena gali mane pralinksminti. hmm.. o sniegas? dar pamenu, kaip tada pamačiau apsnigtus medžius ir supratau, kaip tai nuostabu. pamenu, kaip tą rudenį eidavome pasivaikščioti ir pasakydavau, kad dangus gražus. brolis manęs niekaip nesuprato. ak, atrodo, kad praėjo daug metų... o juk dar tik vieneri su trupučiu. kalbu nesamones, tiesa? nu ir kas. išmokau nekreipt į tai dėmesio. juk aš Laura. man galima, kaip visi sako. tačiau man negalima liūdėt. aš turiu šokti, šypsotis ir dainuoti. turiu.. oh, fuck you. užkniso. pasiilgau to gero jausmo, kad kažką turiu. o dabar bijau ką nors turėt. bijau turėt, nes žinau, jog vis tiek prarasiu. kaip aš nesupratau spinduliuko..? dabar jau tikrai suprantu jos baimę. o povkė man padovanojo angelą. "mano mažajam angeliukui" - taip jis sakė. tada nusprendžiau, kad noriu išmokti piešti katiną. noriu padovanoti jam katina su žydrom žydrom akytėm. kysius būtų jo vardas. taip, kysius. man šiam gyvenime skirta daug gero. kalbu apie žmones, kuriuos galiu pažint. galiu atrast juose kažką, ko kiti nesugeba. gal čia laimė? na, giešos mokytoja sakė, kad laimė yra mumyse. ji pasakojo : trys kažkas (nepamenu kas) turėjo paslėpti laimę. norėjo paslėpti laimę, kad žmogus nerastų. vienas sakė "užkelkime ją ant aukščiausio kalno. žmogus niekaip negalės užlipti!", kitas norėjo, kad paslėptų ją giliausioje įduboje, vandenyne. tačiau trečiasis pasakė "paslėpkime laimę pačiuose žmonėse. ten jie niekada neras. ten jie neieškos." ir iš tikrųjų. ant everesto užlipo. marianų iduboje pabuvojo, o laimės kaip nėra taip nėra. o laimingi tie, kurie rado laimę savyje. ateik, kysiau, duosiu krislelį savo laimės. juk sakiau, kad tave myliu. kaip draugą. taigi tau negaila. "hello there, the angel of my nightmare" - gražu, ne? mykasius. mano ramunėlė. sakau, kad galiu pažint daug nuostabių žmonių. jėga, net verkt negaliu. tiesiog nuostabu. žinai, jei ištvėrei skaitydamas mano sapaliones iki tiek, tu valdai. gal man nuotaika truputį ir kyla, bet viduje žiauriai šalta. kodėl visada atėjus į kambarį užskleidžiu užuolaidas? reiks daugiau taip nedaryt. kodėl saulė taip aukštai? o aš noriu saulėlydžio. pamenu, vasarą alfrė pirmą kartą gyvenime pamatė saulėlydį prie jūros. keista, tiesa? bet man garbė. nes mes kartu jį pamatėm. einu, pagrosiu mažiuką. ir... koks vakaras ilgas, kaip šiandien man gelia. nuskink man jezminą, baltoji varnele. baltoji varnelė. ir vėl mykasius. sakau, kad man garbė gyvent. kregždė. kai suprasi ką tai reiškia, pranešk. kregždė.
perskaitei? bravo.

pam param.

kaip gera džiaugtis dėl kitų. mmm... linkiu jiems gyventi ilgai ir laimingai :)

sausainukai.

lapas... boružė... lietus... žiedas... saulė... šiluma... arbata... draugystė... gyvenimas... mėnulis... tyla...

------------------------------------------------------------ -----------

pasveikinkim vieni kitus su pavasariu.

mano Angelas kartą mane apkabino. tikrai.

"wanted dead or not alive"