paremta tikrais faktais


- Aš bijau, - pasakė. - Nežinau, kas bus po mirties.
- To niekas nežino, - dar tvirčiau apkabinau, - to nieks iš gyvųjų nesužinos. Prašau, negalvok apie tai. Neklausk to, į ką niekada neišgirsi atsakymo. Tau bus tik blogiau.
Padėjo galvą man ant peties ir nutilo...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Tik nesijuok.
- Kodėl turėčiau?
- Visi išgirdę juokiasi, - šiek tiek nusiminiau, - niekas nesupranta.
Jis klausėsi. Ramiai, tyliai. Abu klausėmės.
- Čia mano draugas sukūrė. Buvęs draugas, tikriausiai... - stipriau suspaudžiau jo ranką.
- Tuoj verksiu, - sušnipšdėjo.
- Aš irgi...
Pamačiau ašarą, tekančią jo žandu. Tvirtai apkabinau. Taip stipriai, kaip tik galėjau.
- Aš tave myliu.
Tylėjau. Jis žinojo, ką jaučiu, atsakymo nereikėjo. Tiesiog buvau šalia. Buvau tas, ko pačiai trūko. Neklausiau "Kas yra?".

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Ką aš be tavęs daryčiau?
- Gyventum.
- Jei dabar prarasčiau, užbaigčiau gyvenimą po tiltu arba kilpoj. Nejuokauju.
- Pažadėk, kad niekada taip nepadarysi. Prisiek.
- Atsiprašau, bet negaliu.
- Tu juk supranti, kad taip negalima?
- Gyvenimas bet kaip gali pasisukti.
- Ne! Tu pats suki gyvenimą. Iš viso tokio dalyko, kaip likimas nėra.
- Jei tu netiki likimu, dar nereiškia, kad jo nėra.
- Žinai, kokia blogiausia tavo savybė? Galvoji, kad nieko nepakeisi. Maždaug, kaip lemta, taip ir bus. Bet tu gali apversti savo gyvenimą aukštyn kojom. Tik turi tuo patiketi. Jei tikrai norėtum, tau pavyktų. Tik nesakyk, kad tai neįmanoma.
- Pagaliau koks skirtumas? Kas aš vienas tarp milijonų?
- Jūra be saujos vandens mažesnė taptų.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

- Ateis laikas ir sužinosi. Viską, jau kelintą kartą pakartojo.
- Nebekartok šios frazės. Prašau. Man darosi baisu...
- Patikėk, man bus baisiau. Nebijok... Savęs nežalosiu.
- Bet mes būsime kartu? - labai bijojau jį prarasti.
- Nežinau... Šitai priklausys tik nuo tavęs.
- Aš noriu, kad būtume kartu... Visada.
- Taip pat to norėčiau. Bet dar ne laikas. Vėliau.
- Kada?
- Nežinau... Gal rytoj, gal po mėnesio. Kai būsiu pasirengęs.
Bijojau, kad aš nebūsiu pasirengusi... Nujaučiau kažką blogo.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Galvoju, kad kartais net nesugebame apsižvalgyti ir surasti tuos, kurie visai šalia. Žvelgiame per daug į tolį.
Pažvelk pro langą. Ką matai? Tikriausiai atsakysi, kad nieko, tamsą. Juk dabar naktis. Pažvelk giliau, įsižiūrėk. Matai medžių ir namų kontūrus, tiesa? Tu nemoki matyti.
Abejoju, ar kadanors to išmoksime. Aš ir tu. Kartu.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Skiriu žmogui ryškiai pilkomis akimis. Žmogui, dėl kurio išmoksiu piešti katiną. Kadanors tikrai išmoksiu.