Mano širdy sudužo kažkas
Ir aš nuoširdi surinksiu šukes,
Sudėsiu kartu, pašauksiu vardu
Ir tai būsi tu.

Ar žinai, ar žinai,
Kaip mylėjau aš tave?
Ar žinai, meilė vėl
Kala vinį širdyje.

I'm reading your letters,
That hope you're mine.
You say, that you're always fine,
But if you feel sad,
You can reach me online.

I hope, you are better,
I'll see you at night.
You say that you're always fine,
But if you still feel sad,
You can reach me online.

Tu vėl viena ir tuštuma
Tau tyliai sako: "Mirk, arba išbrisk, mirk arba išbrisk".
Aš pabundu po tavu langu
Ir čia aš būsiu lygiai dvi naktis, lygiai dvi naktis.
Tavo likimas tiesiog priklauso nuo laiškų, kuriuos atsiųsi man.
Aš neskaitysiu aš tiesiog
Iškirpsiu tavo vardą ir paliksiu sau.

Ketvirtadienis, laiškai jau skrenda,
Ketvirtadienis.
Ketvirtadienis, laiškai jau skrenda,
Ketvirtadienis.

O mano laimė tarsi stiklo karoliukai
Suduždama nurieda į šalis
Ir man belieka tik vienatvės triukai -
Kad aš laiminga sau meluoti vis...

Pažvelk į nerimą dienos.
Gal nori išvaduoti 
Jį nuo kančios sunkios?

Kas čia verkia lietumi?
Kodėl kvepėt nustojo
Vėl pievos medumi?

Tai -  kaltas ruduo,
Kuris lyg akmuo
Seniai mylėt nustojo.

Kalbėk, prašau netylėk,
Gali manim tikėt
Užteks tau kentėti.

Kodėl žydra dangaus riba
Jau paukščiai iškeliavo
Anksti anksti ryte?

Kas puošia sidabru
Jau žilą ryto žolę
Lyg prakaitu sūriu?

Tai -  kaltas ruduo,
Kuris lyg akmuo
Seniai mylėt nustojo.

Kalbėk, prašau netylėk,
Gali manim tikėt
Užteks tau kentėti...

O, jei pamatyti
Dar kada galėtau
Kaip tave mylėtau,
Kaip tave mylėtau!

Ryte nubudusi rudens kvapą pajutau.
Visas visa iškart geltonai nušvitau.
Atrodo vasara, atrodo vasara atėjo, ne ruduo.
Tik išsiduoda išsiduoda išsiduoda tuščias klevo liemuo.

Ir tuščios šakos šakos prašo ramumos.
Bet traška lapai neatnešdami tylos.
Ir varva varva varva varva per rudus spyglius dulksna,
Ir merdi merdi merdi merdi šalty mano maumedžio šaka.

Bet man ruduo ruduo vistiek labai gražus -
Žvaigždes jis paverčia į ledukus.
Ir kalba kalba kalba kalba kalbasi ledukai naktimis.
Su šakomis su šakomis su šakomis su šakomis.

Palauk palauk tuojau tuojau ateis žiema.
O po žiemos išsprogs išsprogs tava šaka
Ir žvaigždės atitirps, ir žvaigždės atitirps,  ir nuvarvės -
Žaliom žaliom žaliom žaliom spalvom į žemę išsilies.

Bet man ruduo ruduo vistiek labai gražus -
Žvaigždes jis paverčia į ledukus.
Ir kalba kalba kalba kalba kalbasi ledukai naktimis.
Su šakomis su šakomis su šakomis su ššššššššššš....

Julita

Ne ne ne , ne tavęs, ne tavęs aš ilgiuos,
Ne ne ne, ne tavęs, o vasaros...

Ir ką gi aš čia bandau apgauti? Aišku, kad ne tik vasaros ilgiuosi... Tiesą sakant, vasaros mažiausiai ilgiuosi. Dabar tokia nuotaika, kurią būtų galima apibūdinti depresija + nostalgija. Gal ne depresija, bet melancholija. Bet vistiek nieko linksmo.

Pėdos ant drėgno akmens - jos greitai nuo žemės atsiskirs.
Aš laukiu rudens - aš noriu pamatyt kaip lapai mirs.
Kas šaukia mane tada, kai vienatvės reikia man?
Aš noriu vandens, nes jis kaip ir laikas teka...