------------------------------------------------
“ Brangieji žmonės! švęskite šią dieną!
Puikus orelis, reginys dykai:
Mane, plėšiką, skriaudusį ne vieną
Šiandieną karia, tai menki juokai…
Tačiau žinokite, brangieji ponai,
Plėšiką karia, ir jis pats to nori!

Buvau įgudęs aš ir grobt ir plėšti,
Garsus, žymus, niekingas ir kandus,
Jūs rišit man kaklaraištį, dėvėt jį
Tas pats, kas nusidėjėliui – dangus!
Tačiau žinokite, brangieji ponai,
Plėšiką baudžia, ir jis pats to nori!

Ne vieną jūsų aš esu apmovęs,
Atsiskaitykim, gaunu ką pelniau,
Nūnai aš laukiu budelio, jis stovi
Jau pasirengęs darbui? aš manau!
Tačiau žinokite, brangieji ponai,
Plėšikui moka, ir jam tai malonu!

Plėšiko darbas buvo man kaip šventė!
Tada buvau aš laisvas ir smagus,
O pabaigai žadu aš jums surengti
Mirties spektaklį! Ir jis bus NUOSTABUS!!!
Tačiau žinokite, brangieji ponai,
Plėšikas miršta, ir jis pats to nori! ”
------------------------------------------------

------------------------------------------------
" Parduodu sąžinę -
Pigiai, beveik už dyką,
Nes ji ne kartą buvo jau pirkta;
Parduodu meilę:
Gražią kaip ridikas,
Nors meilė šiandien nieko neverta.

Galiu moralę
Pūvančią parduoti
Ir ją kadaise ugdžiusius laikus,
Tik abejoju:
Kas gi ryšis duoti
Už ją nors tris sumautus skatikus?

Parduodu griovį,
Prie kurio užaugau,
Sode parduodu varganus arus,
Parduodu uošvę
Ir net savo draugą,
Galiu parduoti pusbačius gerus….

Parduodu Nemuną,
Šešupę, Nerį, Ventą,
Parduodu teisę vaikščioti žeme…
Iš pensijos
Sunku juk pragyventi,
O apie tai kalbėta net Seime.

O gal jūs galit
Ir mane parduoti?
Ne užsienin - į psichikos namus?
Gal kas sutiks
Man duonos kąsnį duoti?
O Viešpatie, gyvenčiau aš ramus!

O jūs čionai
Vieni pardavinėkit
Ir sąžines, ir dangų virš galvos!
Tiktai manęs
Bloguoju neminėkit,
Kad pardaviau aš garbę Lietuvos!

Garbės nebuvo,
Teisingiau - neliko:
Kartu su Lietuva seniai ji parduota!
Tai šit, žmogeliai,
Tai tokie dalykai:
Ką pasakys parduotoji tauta? "
------------------------------------------------

------------------------------------------------
" Rašiau eiles ir sielos šauksmas,
ant lapo žodžiais liejosi laisvai,
mane apėmęs keistas jausmas,
jis meile pavadintas jau seniai.

Šį jausmą aš norėjau išdalinti,
kurie išdrįso perskaityt eiles,
tačiau ar verta buvo jas ištrinti?
ir kam reikėjo demonstruot galias?

Norėčiau padėkoti aš nuoširdžiai,
visiems, kurie eilėms neliko abejingi
kurie suprato, kad neįsakysi širdžiai,
o meilę pasirinkti daug geriau nei mirtį. "
------------------------------------------------

------------------------------ ------------------
" Nudegina man delna svelnios krutys
Ir smeksteli mintis:sventa?baisi?
Kitam tu tik eiline prostitute
O man mieliausia zemeje esi

Nebesvaigina zvilgsniai is po skraisciu
Tkrai zinau - stebuklo nesulaukt
Daug moteru myleta ir mergaiciu
Daug selta buvo ir kvailiota daug

Iseisi tu ir nesugrysi...tartum
Kaip ir nebuvo moteries is vis
Bet pasirdziu kamputyje slapciausiam
Skausmu pasizymes keista naktis "
------------------------------ ------------------

------------------------------ ------------------
“Sutrinka gretos sumaišty, tačiau
Įsiliepsnoja mūšis vis aršiau,
Be perstojo iš bokštų zvimbia strėlės
O išpuolis žirgų – nuožmus, pašėlęs.
Žirgai laukeliuos trypia gretimuos,
Daug pėstininkų jau paguldė galvas…
Prie bokšto skuba šaukdamas “– pagalbos!”
Neliečiamas karališkas asmuo.”
Valdovė puola, atsitraukia, smogia,
Ir bokštas dega, šachas nevilty
Du rikiai šoka, juokiasi karalius:
“– žaidimas baigtas – šachas matas!”
------------------------------ ------------------

------------------------------------------------
" Naujos netektys, nusivylimai,
Karčios ašaros, kažką praradus.
Vėl ieškojimai ir atradimai
Suks ir suks gyvenimo verpetuos.

Nesvarbu, kiek metų nugyventa,
Kiek dar liko irgi nesvarbu.
Iškentėti teks kiekvieną kartą,
Neįvertinus senų klaidų.

Tai, ko trūksta ieškai ir viliesi,
Užmiršti senieji skauduliai.
Mokais džiaugtis, pamažu keliesi
Ir tiki, kad šįkart suradai.

Kaip gerai, kad likęs dar tikėjimas
Ir laukimas likęs ateities.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Tik nerimstantis širdies virpėjimas
Nuoskaudas gražina praeities. "
------------------------------------------------

------------------------------ ---------------------
" Trenks Pavasario būgnai !!!
Ir dailią ranką berželis išties,
Nepritruks šiam Pasauly Tau meilės,
Bus mažai Tau joje paslapties......
TU žvalgysies prailgusią naktį
Ne žmogaus,bet kančios paprastos,
Tarp žvaigždžių tu ieškosi vienatvės
Savo žemėj kadais prarastos......
Ne Kasandra aš....
Ir ne čigonė......
Nusijuok !!! Netikėk manimi !!!
Keičias vėliavos - Juodos, Raudonos........
Ar baltos......
TU IŠKELT NEGALI ?! "
------------------------------ ---------------------

------------------------------ ---------------------
" Patikėjai, kvailute, žodžiais,
Kad vienintelė, kad reikalinga ...
Kalbėjo gražiai, nenuobodžiai,
Džiaugeis ir buvai laiminga.
Aukso kalnus tau pažadėjo,
Gyvenimą ramų ir gražų,
O tu ir vėl patikėjai,
Kad šįkart tai bus ne miražas.
Tikėjai, kad nepakartojama
Ir kad meilė tokia nuoširdi.
Tikėjai jausmu dovanojamu,
Tikėjai, nes tiki visi.

Patikėjai, kvailute, žodžiais ..."
------------------------------ ---------------------