------------------------------ ----------------------------
" Pastebejau, kad ima nuteketi mano laikas.....Kieko nepadarau, o diena prapuolusi....Iskviesti santechnikai skescioja rankomis....
- studijavom tik sudo nutekejima !!!
- bet mano laikas kaip tik tuo ir virsta....tariu....
kaskodel patare kreiptis i daktarus.... "
------------------------------ ----------------------------

----------------------------------------------------------
" Kysis - kaip zaibas - svysteli tada, kai virsutiniuose sluoksniuose susikaupia skirtingi kruviai.....Garsa isgirstam po metu, dveju ar triju....zinodami garso greiti ( 340m per sekunde ) galime lengvai apskaiciuoti, kiek sviesios politikos zvaigzdes nutolusios nuo tamsios Lietuvos......  "
-----------------------------------------------------------

------------------------------ ------------------------------ ---
( dedikuoju tragiskai zuvusiam......  )

" Laikas diena is dienos vagia musu gyvenimus, ir mes nepastebime, ka prarandame, kal galiausiai pasidaro per velu.......
Mes kovemes daugybe metu, tu ir as, ir visai beprasmiskai.....atsisakeme savo jaunystes, meiles, santuokos, vaiku ir laimes....ir visa tai del svajones, kuri taip ir neissipilde...Kai pradejome, tu pazadejai man galia ir sekme, pergales kovoje su priesais ir teisinguma, bet ne vieno tu dalyku taip ir nemaciau.....tik sunkia kova, dar sunkesni gyvenima, salta maista, prasta alkoholi ir viena pralaimeta musi po kito....begome is vieno pasaulio i kita, o juose neradome nieko, tik dar daugiau praradome draugu ir gavome zaizdu, kurias reikejo issilaizyti.....ilsekis ramybeje...."
------------------------------ ------------------------------ ---

------------------------------------------------------------ ---
" Ar pameni tą vakarą prie jūros tylų,
kai vaikščiojom per smėlį mes abu,
kai saulei leidžiantis aš pasakiau, kad myliu,
o tu tik atsakei skambiu juoku.

Nesupratau, kad meilė manyje
surado atsaką, nors tu ir nutylėjai.
Kaip aš norėjau degti ugnyje,
juk niekad niekad šitaip nemylėjau.

Mes išsiskyrėm, taip ir nesupratę,
kad meilė mums nebuvo uždrausta,
dabar žinau ir jaučiam daug praradę,
tačiau kodėl tylėjai tu tada? "
------------------------------------------------------------ ---

-----------------------------------------------------
" Pamiršt tavęs lengvai aš negalėjau,
perdaug mes iškentėm turbūt kartu,
ir nesvarbu, kad ligi šiol širdy tylėjau,
neužmiršau praėjusių brangių dienų.

Mes buvo susitikę tiktai vieną kartą,
tačiau jis buvo man tikrai brangus,
prisimenu tada kiekvieną žodį tartą,
nors lyg po kauke slėpėme jausmus.

Ir nuo tada galbūt prabėgo daug dienų,
tačiau jų ilgesys širdy ilgam apkarto,
aš nežinau, ar bus kada tokių draugų,
kaip tu, nors buvo susitikę tiktai kartą...
Kiek buvo daug visokių pažinčių
Ir daug labai pažįstamų turėjau
Gerų, blogų, svarbių ir nuobodžių
Kad kartais prisimint net negalėjau..

Praplaukdavo gyvenime veidai
Tame juk nėra nieko ypatingo
Kalbėta buvo daug.. ir įvairiai
Bendravimas juk niekam nežalingas

Tą dieną, pamenu, tave kai pamačiau
Aš net įsivaizduoti negalėjau...
Ilgai po to galvojau ir masčiau
Keistų jausmų banga mane užliejo….

Nuo tų laikų prabėgo daug dienų
Bet nepamiršt tavęs ir to susitikimo
Kiek bus sutikta dar naujų žmonių
Tik slegia skaudus jausmas.. praradimo..."

( dedikuoju mielai Paparacei......  :)  )
-----------------------------------------------------

------------------------------------------------------
"  Dėl prarasto gyvenimo, sudužusių vilčių,
Dėl prarastų draugų ir draugių mylimų... -
Galėčiau sau lakstyt, mekent ar mūkt...
O pabaigoj - nors būčiau neblogu kepsniu...
Ech, po velnių!
Užteks minčių!
Jaučiu, kad vėl linksmybę prarandu...
Užgrokit muzikantai! Šokit poros!
Išgerkim ponai!
Taurę šią už Jus ir asilus keliu!
Ilgiausių metų! Ilgiausių! "
------------------------------------------------------

------------------------------ ------------------
" Nemyli, nesigaili manęs tu-
Argi aš jau negražus visai?
Po tuščių ir įprastinių gestų
Melagingoj aistroj pailsai.
Tu jauna jausmus apgaudinėjai,
Ne švelnus aš tau ir ne šiurkštus.
Pasakyk man, kiek tu glamonėjai,
Kiek tu lūpų atmeni-šimtus?
Kaip šešėliai jie visi praėjo,
Nepalietę degančios širdies.
Ne vienam ant kelių tu sėdėjai,
O dabar štai prie manęs glaudies.
Ir akis paslėpusi šešėly
Mintyse kalbiesi su kitu.
Juk ir aš myliu tik truputėlį,
Brangioje tolumoje skęstu.
Trumpalaikio lengvabūdžio ryšio
Nevadink, mieloji, likimu,-
Susitikom su tavim netyčia,
Išsiskirsim-irgi bus ramu.
O ir tu savu keliu vingiuotu
Vėl dienas barstysi kaip barstai.
Tik nelieski niekad nebučiuotų,
Nevilioki nekaltų tiktai.
Tu gali sau apie meilę aikčiot
Su kitu praeidama gatve.
Gal ir aš išėjęs pasivaikščiot,
Susitiksiu skersgatvy tave.
Į mane pažvelgsi tu visviena
Primerktom kaip šiandien akimis.
Pasakysi tyliai: "Laba diena",
Atsakysiu: "laba diena, mis".
Ir praeisiu sau ramiai pro šalį,
Atminimai paskui nebeseks,-
Kas mylėjo, tas mylėt negali,
Kas jau degė, tas daugiau nedegs... "
------------------------------ ------------------

------------------------------------------------
“ Dangau!Ar šiam pasauly kas be nuodėmės? Sakyk!
Kodėl be nuodėmės tik rodomės? Sakyk!
Aš blogas, o tu – man už tai piktu atmoki…
Ar nesame abu vienodi mes? Sakyk! "
------------------------------------------------

------------------------------------------------
" Kiek kartu as nuleksiu nuo skardzio,
Kol nustosiu nepaisyt kelio zenklu?
Kiek kartu as uznuodyto vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu ten, kur svaru?

Kiek kartu dar reiks man pirstus susipjaustyt,
Kol peili ismoksiu tiksliai insmeigt?
Kiek kartu as dar atsibusiu su moterim,
Ir ryta pakiles, paklauses, "kur kava"? Nenoresiu iseit.....

Kiek kartu dar priesus per pecius apkabinsiu,
Kol draugui patikesiu nuo buto raktus?
Kiek kartu as dar mirtinai nusigersiu,
Kol pareisiu neklisdamas i savo naaamus???

Vabadaibadam kur gerai - MANO keliai,
As savo noru elektrinej kedej,
Umm...Kaip gera dabar butu tyliai numirt, kol nieko neturiu,
Mano laikrodziai visai letai vis tik tik tik tik tiksi....."
------------------------------------------------

------------------------------------------------
" JEI
Jei tu ramus, kada visi klejoja,
Pametę galvas, kaltina tave;
Tiki savim, kada kiti dvejoja,
Ir jų dvejonių nelaikai kalte;
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
Ir nesidėt protingu nei geru;
Jei tavo svajos remiasi tikrove,
O mintys - ne vedliai, o palyda;
Jei tu, sutikęs Negandą ir Šlovę,
Gali bodėtis viena ir kita;
Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai, siekdami klastos,
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,
Ir vėl pradėti viską iš pradžios;
Jei visą, ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
Ir niekada po to nesigailėt;
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip, kaip sumanai,
Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią,
Kuri tau tyliai kužda: "Privalai!";
Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais - paprastas, kuklus;
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su tavim kiekvienas pagarbus;-
Jei tu jauti, kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali,
Tada tu būsi tikras Žemės vaikas,
Tada, sūnau, tu tapsi Žmogumi. "
------------------------------------------------