Košmaras... Tuoj pilnametystė. Mama jau varo darbo vasarai ieškot. Visai norėčiau užsieniuose (ypač Ispanijoje - būtų atostogos, ne darbas). O norėčiau kokiam naujam PC užsidirbt ar ką.

“Why are you crying?”  The oreads asked.
“I’m crying about Narcissist” the lake answered.
“It doesn’t surprise us” pixies said. “Although we were fallowing him in the forest, you were the only one who could admire his beauty in a close distance”.
“So, Narcissist was handsome?” the lake asked.
“Who could know that better than you?” oreads asked surprised. “He was sitting on your shore all the weeklong days”.
The lake kept silence for a moment. Then it sighed:
“I was crying about Narcissist, but I have never noticed that he is handsome. I was crying for him because every time he leaned over me, I could see the image of my own beauty in his eyes.
“What a nice story” Alchemic says.

Anglų filologija - šiuolaikinė mokslinė sritis, taikanti modernias bei postmodernias kalbotyros ir literatūros mokslo teorijas, integruojanti vakarų ir rytų mokslinę mintį. Anglų kalbos ir literatūros studijos skatina kūrybinį mąstymą, lavina probleminio teorinės medžiagos tyrimo įgūdžius, auklėja kosmopolitinę asmenybę.

Stoviu.
Nusprendžiau išeit.
Ten, kur manęs lauks,
Ten, kur manęs dar nėra...

Paėjau keletą žingsnių -
Rankose - pora agurkų,
Dar šviežių - pas mane visuomet vasara.
Po kojomis - smėlis.
Nejučiomis priėjau Sacharos dykumą...

Staiga užpuola smėlio audra, ir viskas tampa atvirkščia -
Agurkai - guli po kojomis,
Ausyse - pilna smėlio.
Pašokinėju ant vienos, ant kitos kojos;
Visos mintys kartu su smėliu išsibarsto
Ir pasėja Žemėje nesantaiką
(Nors ir Sachara labai nederlinga...).

Tris kartus apsisuku, suploju rankomis
Liežuvio pagalba užuodžiu vėją
Ir patraukiu jo pusėn - į šiaurę.
Ėjau negalvodamas.
Tiesiog nežinojau apie ką ir begalvot.
Būdamas bedarbis viską apgalvojau per TV reklamas.

Išgirstu skambant telefoną.
Apsidairau, ir nustembu - taip greit pasiekiau Rojų.
Tiesa, visą vaizdą sugadina ant galvos nukritęs kiniškas kaštonas.
Sukelia nemalonių prisiminimų apie kiniškas prekes,
Paima pyktis ant politikos, Landsbergio...
Nuseku smilkalų kvapą.
Užklumpa lietus, bet niekas nenori įsileisti.
Sėdžiu po kaštonu,
Skaičiuoju praeinančias skruzdes.
Nejučia apima miegas. Susapnuoju mažą berniuką,
Prašantį, kad nupieščiau jam avį.
Duodu šiam tris litus, ir nueinu tolyn.
Rūpintis tik savo reikalais mane išmokė Kalėdų Senelis,
Vaikystėje nepadovanojęs agurkų.
Nieko pats užsiauginau.

Prikėlė vėl nukritęs kaštonas.
Išmušė sapną iš galvos.
Nusipurčiau drapanas,
Prisiklijavau nuplyšusį bato padą
Ir pasukau atgal.
Ten, kur manęs nelaukia.
Iš kur norėjau kuo greičiau išeit,

Let's play pretend that we act normally

Vemiantys balandžiai
Susidėjo su varnom karkiančiom.

Balandžiai skandavo, protestavo
Už gerą orą nubalsavo.
O juos vis pykino
Nuo trupinių pabarstytų.

Vemiantys balandžiai
Sušalo laiptinės išnašoje;
Skrisdami krato galvas,
Iš sniego karpytąsias.

Varnos karkiančios
Panikavo -
Paukščių gripą nešdamos,
Tyliai rokavo.

Vemiantys balandžiai stimpa iš bado,
Išpešiotomis plunksnomis bepaskrendantys.
Keikia juos šeriančius maistu pykinančiu,
Keikia jų nešeriančius, trupinių skūpintojus.

Miglė - migruoja, Ignas - ignoruoja.

Siaubo kupinas trečiasis filmas „Apgauti mirtį: galutinis tikslas 3“ sugrįžta į kino teatrus! Praėjus šešiems metams po pirmojo filmo, šįkart veiksmas sukasi apie vidurinės mokyklos moksleivę. Paauglė Vendė nujaučia klaikų košmarą, įvyksiantį atrakcionų parke jai ir jos draugams.
Kai kraupi nuojauta išsipildo, tie, kurie „apgavo mirtį“ ir išvengė siaubingos baigties karuselėse, vis tiek privalo susidurti su savo lemtimi... Likimo taip lengvai neapgausi... Kol Vendė ir Kevinas beviltiškai bando atrasti būdus, kaip jiems išsigelbėti, jų draugai vienas po kito miršta pribloškiančiai siaubingomis mirtimis
Galutinis Tikslas 3

Pelėsiais kvepia
Tyla iš tavo lūpų,
Sugauti vėjy tavo balsą
Bandžiau paspęsdamas spąstus,
Pakėlęs žvalsvą akmenį iš jūros
Metu tenai, kur pats einu.

Gal vėlgi rašaluota plunksna skęsta
Gyvosios jūros vandeny,
O tavo kančios saujoj mąžta
Atrodytų, kad jų nė neturi...

Žirgais pkilsime bučiuot žvaigždžių,
Ir skinti vaisių debesų.
Stiklakūniais pašvęntinsim žiūrovus,
Hafaisto žirgą, jo varovus.
Esu ar nebesu - ne abejonė -
Drugelio, išrautais sparnais svajonė

Mano blog'e jau naujas įrašas.