Filosofiškos dvejonės

Pelėsiais kvepia
Tyla iš tavo lūpų,
Sugauti vėjy tavo balsą
Bandžiau paspęsdamas spąstus,
Pakėlęs žvalsvą akmenį iš jūros
Metu tenai, kur pats einu.

Gal vėlgi rašaluota plunksna skęsta
Gyvosios jūros vandeny,
O tavo kančios saujoj mąžta
Atrodytų, kad jų nė neturi...

Žirgais pkilsime bučiuot žvaigždžių,
Ir skinti vaisių debesų.
Stiklakūniais pašvęntinsim žiūrovus,
Hafaisto žirgą, jo varovus.
Esu ar nebesu - ne abejonė -
Drugelio, išrautais sparnais svajonė