Prakeikti poezijos lapai.
Prakeiktas ruduo, prakeikta žiema.

Prakeiktas antradienis ir trečiadienis.

" - Gerk,- mūsų amžiaus valandos trumpos kaip niekad..." J.Degutytė.

Viskas priklauso nuo to, ar sugebėsi suvokti, kada reik iššokt iš lėktuvo ir, skridus paukščiu, ant žemės žmogumi nutūpti.

Jeigu pamatuosi savo galimybes - nutūpsi gyvas. Jei ne - mažų mažiausiai miręs.

(Skraidant svajonių beribe padange, nėra sunku nebesusivokti)

Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.


Su šventom Kalėdom rašytojai (:

Jūs galite būti turtingas ar vargšas, jaunas ar senas, mergina ar vaikinas.
Tai nėra svarbu. Psichologinė liga gali užklupti bet ką ir bet kuriuo metu.

papasakok man apie dangų...

Mano naujausiai kurybai labiausia tinka Šiukšlių Dėžė, bet ne ta kur kairiam kamputį, šešta nuo eilių, bet ta kur su dangčiu, stovi po stalu,  į kurią metam viskas kas keliaus į konteinerius ir dar toliau.

tris... iš karto ir be gaileščio... kodėl tris? ir kodėl iš karto? Ir kuo tie trys neįtiko? tris...

Nuskink man žvaigždę - tik būtinai degančią. Sugniaušiu ją delne... leisiu šilumai tekėti venomis... užrakinsiu ugnį širdyje...

... kai net arbata nebesušildo, o už lango nieko kito tik sušalę medžiai ir ir žvarbus vėjas. Kai nori jaustis laimingas iki dangaus, bet liudesys smelkais į širdį ir smegenis. Ir kai niekas nebepaklausia kaip sekasi, o kuryba tyli, o muzika ausyse kamba kaip varpo aidas, kai kiekvienas žmogaus žvilgsnis žeidžia iki širdeis gelmių, tada pasijunti labai

vienišas.

vienišas.

vienišas.
vienišas.
vienišas.



vienišas.

vienišas.

Žmonės meldžiasi Dievui, prašydami jo kasdieninės mūsų duonos.
Kada jiems prisisapnavo, kad Dievas yra kepėjas ?

Piliečiai, saugoki miškus nuo gaisrų, nes nebus iš ko gaminti degtukų.