... kai net arbata nebesušildo, o už lango nieko kito tik sušalę medžiai ir ir žvarbus vėjas. Kai nori jaustis laimingas iki dangaus, bet liudesys smelkais į širdį ir smegenis. Ir kai niekas nebepaklausia kaip sekasi, o kuryba tyli, o muzika ausyse kamba kaip varpo aidas, kai kiekvienas žmogaus žvilgsnis žeidžia iki širdeis gelmių, tada pasijunti labai

vienišas.

vienišas.

vienišas.
vienišas.
vienišas.



vienišas.

vienišas.