Gyveimas visai kaip degtukų piramidė, ištrauksi vieną sugrius visi...

kavos? arbatos? karsto vandens? salto vandes? is ciaupo? is filtro? sulciu? ko nors stipresnio? kramtomos gumos? kokios?

Two Golden rules:

1. I'm always right.
2. If I'm not right, look at rule one.

Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime, bet daug gražiau nei kas kitas šioje žemėje. Palikęs lizdą, jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi ramybės tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dyglių šakų ir, spausdamasis krūtine prie ilgiausio, aštriausio spyglio, persiveria širdį. Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakštingala. Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime ir už ją atiduodama gyvybė. Tačiau visas pasaulis klausosi nuščiuvęs ir dievas šypso danguje. Nes tai, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias...

Lengviau suprasti patą sunkiausią matematikos uždavinį, negu gyvenimo esmę.

Sypsokis nors asaros byra,nors verkia is skausmo sirdis,juk niekas pasauly nezino kas verkiant nusluostis akis.

Šiandien manęs paklausė "Kur svajonių ribos?"
atsakymą galvoju iki šiol.

Šiandien sukursiu pasaką. Nuostabią šilumos pilną pasaką. Ji vadinasis "Kasdienybę". Taip. Kasdienyė tai gyvenimas. Gyvenimas tai pasaka. Patikėkite manimi aš tai žinau.

Kiekviena sekundė gali gimti iš naujo. Kiekviena
sekundė gali tapti pradžia kažko naujo.

Pasiilgau saulės.