Sėkmės visiems, kurie užklydote į mano namus.

Pirmasis rudens mėnuo...  Argi ruduo?

Skyniau vyšnias. Kaip ir pernai. Žiūrėdama į varnėnus, sugalvojau pasaką. Parašiau. Dar reikėtų  "šlifuoti", bet skubu ir siunčiu į puslapį vaikams jau tokią.  Baigiasi Vyšnių Dienos.

Liepos 13 dieną prie Pavirvytės dvaro ąžuolo, kuris spėjama 700 metų senumo, dalyvavau Durbės mūšio, įvykusio 1260 m. liepos 13 d., minėjime. Atvažiavo pritariantieji žemaitiškos dvasios proveržiams  iš Vilniaus, iš Telšių ir  Šiaulių. Apie 50 žmonių. Tai daug - į tokį nuošalų seną dvarą. Tai nuostabu!

Pavirvytės dvaras. Netikėtas vakaras su dviem Telšių poetais. Eilės. Andrius - lyg dvaro jaunasis globėjas, dabartinė žemaičių siela.

Vakar atsisveikinau su gerb. a.a.Tėvu Stanislovu Paberžėje. Ar yra, ar bus Lietuvoje kur nors nerakinami namai nei dieną, nei naktį, kaip buvo pas Jį? O gal išliks Paberžėje? Ne visos gėrio sėklos sumindomos.

Galvoju...  Ar verta? Ir vis tik! Spausdinu. Artėja JONINĖS!  RASOS! KUPOLĖ!

Kodėl aš dar čia? Kodėl nenurimstu? Aišku, pasiilgau šios nerimstančios kūrėjų minčių versmės. Ir klaidžioju...  Ilsiuosi gėrio ir grožio sklidinuose sakiniuose, arba pykstu ant kūrėjų, kurių žodžiai skleidžia negatyvią smurto ar paniekos energiją.

Pinigai negali mylėti.(Urantija. 127 dokumentas)

Ar viskas matuojama pinigais ir garbe?