fuuuuuuuuuuuuuuuck
nu shuuuuuuuuuuuuuddddaaaaaaaaaaaaaaaaaas

kodėl tas daiktas nesusitaiso? :( iš vis, durniai sugadino...
dabar galėsiu kakot sau ant galvos.

kažkaip niekada nesusimąsčiau, kad kai iš kažko daug tikiesi, nors anksčiau nesitikėjai, visada tenka nusivilti. visgi kai nesitiki, nėra kuo nusivilti. atrodo, kai nededi į kažką lūkesčių ar vilties, būna geriau... o ne taip liūdna kaip sustojusiam laike... atrodo, aš i juos nedėjau jokių norų, bet tiesiog norėjau pajusti šiek tiek tyro gaivaus džiaugsmo... deja, teko save apvilti, su kažkokia lyg nereikšminga ir nesvarbia mintim toli kelio gale... liūdna.

Tu turi teisę mane bausti

Tu turi teisę mane prikelti

Taip pat kaip ir Tu turi teisę mane nuleisti

Tu turi teisę man vadovauti

Kaip ir mane Išnaudoti
Tu turi teisę

Tu turi teisę mane kaltinti
ir kalinti

Ir peikti
ir girti

Nes Tu turi teisę mane valdyti

O Aš lieku be Teisių
Aš nieko neturiu
Net teisės apsispręsti
net teisės patikti-nepatikti

nes TU nuspręsi
ar Aš teisi
ir ar TURIU TEISĘ kažkam
ar kažką daryti..

aš beteisė.

neisdidžiuoju savo blogumu
bet nieko nenoriu keisti
kaip gadinu ksidrių minčių pasaulį
savimi
bet juk tai tik
aš
tik aistė
mažosios raidės...

esu tokia vat
skausmo nešiotoja čia
su paskirtim
juk jei
blogai jaučiasi pirštas
tai geriau imti ranką..

esu viena
važiuoju
riedu
grįžau nuo kalno
ten padariau
nuodėmę
bet niekas nieko niekam nesakys
nes
aš
tai

aš

ir nieko čia nepadarysi...

Pasimokink vaikeli
gyvenimo esmės
kruopos dalį

neišeina
nes suvalgė
besarmatis
pasivogęs
meno vadybą

iš universiteto
nežinomojo
kaip x
matematikoj

ir liko nuostolis
nežinomybės draugas

būna
kad viena mintis
galvos smegenyse
įsijautus šoka valsą
o kiti
ir kitos
šoka pagal jos dūdelę

būna
kad visos mintys
kartu
šėlsta šokdamos džiaivą
i viena mintis
kampe
stebi ir vertina

palikit čia
mane vieną
nes aš nenoriu
spjaut į sieną.

ir kodėl karas?
kaaaraaaaaaas??
ir vėl? bus?
žiaurumas nugali??
ne.
ne pas mane.
ne.

šūdas.

mintys... mano? na, lyg ir nuosavos... viską parodžiau eglei.. nemanau, kad jinai manimi susižavėjo, ypač tuo mano noru "būti beprote".. o gal. wistiek esu per daug atvira. reikia pokyčių.

o kas tie kiti - tik mano gyvenimo pakeleiviai? Tik trumpas pilko buvimo nuspalvinimas? Ar atbirkščiai - spalvų naikinimas?..

Buvimas tarp nespalvotų keturių sienų, ar tarp spalvų, bet ne wienam?... Kas Geriau?
Ir tos spalvos - ar iš vis reikalingos? Vis dėlto, kad ir kaip gera būti tarp ryškių spalvų, akys pavargsta, reikia jas pailsinti. O vėliausiai išeina taip, kad iš vis nebenori ryškumo.. Arba ryškumo nebėr. kad ir nori...
Ryškumas nėra amžinas. O kai išnyksta - skaudu...