Dieve, negi vėl nusisukai?
Kodėl man atsuki nugarą?
Kodėl niekas nesupranta, kad man irgi sunku?! Negi jiems sunku ištiesti man ranką?

Žemės gyventojai - Padėkit!

Nesibaigiu tik dėl to, kad mirtis ne galas. Mirtis ne kančios pabaiga. Mirtis tik pradžia. Būtų atvirkščiai - kentėtumėt.

Ir vėl noriu mirt. Man kažkas darosi. Gal pagrosiu.

Heaven's Door.
I'd like to reach You.
Maybe later?
[ok baby, just don't cry]

Žmonių jėga
Jėga žmonėms
Žmonės pajėgūs
Griauti Dangų ir Žemę
Griauti Debesį ir Lietų

Kam Lietaus?
Už 5 litus?
O gal Saulės? Tik ši paklausesnė, brangiau kainuoja.

Tiek to, palauksiu vasaros.

Oi kaip čia tamsu..
Dieve kaip baisu, Dieve kaip baisu..!

O Dieve, Dieve, didis Rūpintojau
Išniekinti mes šaukiamės Tave..

Dieve, nepyk, kad miniu Tavo vardą, bet noriu, kad žinotum jog vis dar Tavim tikiu. Prašau ant manęs nepykti, kad Tavim abejojau. TU visada buvai manyje, ir niekada neišnyksi. Iki tol, kol panorėsi, kad mano kūnas paliktų šį Pasaulį. Bet vistiek Tu manyje būsi. Amžinai.

Dabar nekenčiu savęs. Labai labai. Net nežinau kodėl noriu mirt, nenoriu čia būti. Nebegaliu. Gal einu papiešt.

Viskas baigėsi. Neberašysiu. Nebegyvensiu.

Negaliu atsispirti senamiesčio tylai, senamiesčio garsui, kvapui, plytelėms.. Taip jį pamilau. Negaliu nevaikščioti ten vakare, kai tik randu progą. Negaliu nepažiūrėti į senamiesčio žibintus.. Negaliu nepažiūrėti į keistus žmonių veidus.. Juk jie visi tokie keisti, saviti. Ir vienodi.. Viskas taip keista ir vienoda. Nežinau ar džiaugtis ar liūdėti.

Nemaniau, kad žmogus gali būti toks. Manyčiau tokia prigimtis... Gal Dievas nori, kad sutiktume blogų žmonių, prieš sutinkant gerus, kad visko pajustume ir suprastume gėrio kainą. O gal visi mes tokie. O gal JI tiesiog tokia. Nežinau kas yra meilė, nežinau kaip reikia mylėti draugą. Tačiau ji buvo. Akla. Jos nebeliko.

Pasaulis žlugo
Tik beprotybė
Ir apsišiko sielos dorybė

Nes mes be sielos
Tiktai dykynė
Gyvenimas BE kojų
Ten makalynė

Kažkas pasakė
Vanduo užsiliepsnojo
Graži.. Beakė
Ir iš plaukų jai blogis
JUODAS
išsikerojo

Pasaulis žlugo
Sapnai nelaimė
Kažkas pasėjo žemėj baimę
Nes mes be sielos
Šalti beveidžiai
Gyventi noras

Ir to neleidžia.

ir vėl tas jausmas, kad manęs tuoj nebus. arba bent jau turėtų nebūti. ech, žmogau.