Nepamiršdamas neryžtingai pulsuoti nepastebimoje vietoje be akivaizdžių progų pasielgti norų kryptimi žmogus galėjo tik tylėdamas lyginti visa tai su nepraėjusiu galimybių ūku. Be paliovos varžėsi savyje atrasdamas raudoną tamsą. Tylinčią pasaulio dalelę vis dažniau pavergdavo gražūs ir griaunantys pasaulio judesiai. Išnyrantys į jo regėjimo lauką tolimi įspūdžiai nedarė įtakos veiksmams, pagal visas gamtos taisykles nagrinėjamam elgesiui ir ant plauko besilaikančiam pirminės sąmonės kamuoliui. Jį mylėjo kiekvienas. Nes šunys pasitaiko ir bailingi, ir vargšai – tikri savo šeimininko padėties nešėjai. Atvirai pasakantys savo paslaptis pirmuoju skiemeniu po nesibaigiančios pradžios. Tik visi atviri kiek begali visuomenėje – po drabužiais vienodai užmiegantys žmonės – atiduoda daugiau, nei gali aprėpti kompiuteris.
2010-10-28 10:37
...giliamintis, žmogaus vidinio pasaulio supratimas, tačiau kartais mes patys nesuvokiame savęs...