Patars man dangūs aukštyn vis žvelgti
Paukščius plasnojančius tyliai regėti
Pagarbinti didelį vaizdą į jūrą
Te mano pasaulį bangos plaus sūrios
Pamiršdamas nesėkmių akmenis liūdinčius
Stebėdamas jų tylų virtimą į dulkes
Tenoriu išlikti gyvenime gyvas
Ligi mirties pagyventi iš tikro