Užsimaniau pasidalinti

Pažiūrėjau vieną vokišką filmą apie II pasaulinį. Filmuotas Lietuvoje, aktoriai keli pažįstami, milžiniško biudžeto, pastatymas irgi be priekaištų (man asmeniškai). Aišku, pats karas vietomis švelniai parodomas, kyla minčių, ar jau tikrai taip gerai buvo, bet pati idėja suvokiama aiškiai - karas ir visi karo nusikaltimai. Čia taip viską nupasakojau objektyviai vertinant, bet kas pasiliko mano emocijose, yra truputį kitaip. Aš sėdžiu Vokietijoje, kalbu jų kalba, dirbu vokiškame kolektyve, užsiimu vokiškais reikalais. Vaikštau tomis gatvėmis, kur pakankamai neseniai vaikščiojo žmonės, šūkalioję sveikinimus fiureriui, savo blondiniškose galvose nešiojo idėją apie savo rasės išaukštinimą. Arba priešingai - savo tamsio gymio veiduose demonstravo neužtikrintumą dėl ateities. "Mein Kampf" čia uždrausta, o aš turiu tą knygą savo kompiuteryje, nors puikiai visi (gal vertėtų pasakyti, daugmaž dauguma) žino, ką ten Hitleriukas prirašė - rasės tyrumas, arijai aukščiau kitų tautybių... tai be proto šlykštus požiūris. Nacistinis požiūris. Bežiūrint filmą, prisiminiau ir kitą tiesą, kad prie žydų naikinimo prisidėjo daug ir kitos tautos, lietuviai taip pat. Rusai savo ruožtu irgi naikino kitas tautybes įtraukdami kitas tautas - ukrainiečiai, lenkai, latviai, estai. Visi susitepę. Bet kas pagrindiniai blogiukai?
Kas mane dabar asmeniškai sujaudino - Vokietija (arba buvimas čia). Kažkaip nejauku pasidarė čia būti. Tiesą sakant, man buvo gėda pasakyt diedukui, kad išvažiuoju į Vokietiją, kad ir laikinai. Gal dėl to, kad jis rusas, gal dėl to, kad išgyveno visas baisybes susijusias su vokiečių okupacija, II pasauliniu. Bet aš tikrai nuoširdžiai bijojau jam pasakyti, kad išvažiuoju į Vokietiją. Žinoma, jis dėl to niekaip nesureagavo, o kodėl turėjo. Nors senas, jis dar pilno proto, o jaunystėje nebuvo kvailas žmogus (sakydama "kvailas" turiu omeny, kad nebuvo siauraprotis, mąstantis inside of the box). Šiaip ar taip po šio vokiško filmo peržiūros keistai jaučiuosi dabar. Gal vertėjo jį žiūrėti lietuviškai arba angliškai... bet ne vokiškai.... To filmo yra trys dalys, peržiūrėjau pirmąją. Nors jis ir pasėjo keistą jausmą būti Vokietijoje, bet kaip ir sakiau, filmas geras, vertas dėmesio, kontroversiškas. Pabaigsiu jį iki galo.
Taip pat keli paraštiniai dalykai - sakydama vokiškas, norėjau pasakyti, kad vokiečiai jį statė, o ne šiaip, kad vokiečių kalba žiūrėjau. Tas taip pat priduoda pliusą žiūrint, nes galima apie nacius žiūrėti filmus holivudinius, bet kad patys vokiečiai rodytų save badass... va čia ir yra cinkelis. O jie tai puikiai padarė. Jie puikiai pademonstravo save esant blogiukais. Ir tikrai nenoriu kaltinti Vokietijos, kaip tautos (ar kaip čia teisingai išsireiškus) dėl visų karo baisumų. Ne ne ne. Visur yra niekšų, visur yra gerų žmonių.