Už šunį šunesnis

Per ilgas, per ilgas laikotarpis
Tarp mūsų, čia miegančių
Amžinai kelias valandas
Bėgančių gūsiais šaltais
Ir mūsų, gyvūnų žalių
Jau nebus po kelių valandų
Mes gyvensime ten, kur geriau,
Galėsime šaukti stati;
Karaliai – ir tie paprasti
Supraskite, mes – ne kiti,
O tie, kurie miega
Ir laimina rankom tuščiom
Surakintom savo jausmų
Netikrų, skolintų, pilkų,
Užsiėmę savo mirtim
Kaip rūtos žaliuojam maži,
Garažuose verkiam kariami
Metalo akyse, šuliny
Zombiai – išgaliu ištarti
Apsivėlusiu liežuviu,
Giliu melu, piktu šuniu,
Ir lyginu kaktą delnu –
Štai kur tie žodžiai,
Kartoti seniai, aš tyliu
Laukimu paukštelių
Sulaukiau baimės,
Laimės, galių,
Kraujo po kraujo,
Net nebijoma to,
Kai užlyja lietus
Ir akys nebus
Nevykėlės, žais
Naktyje žiburys,
Sumirkę stiklai aprasos,
Užkasiau ir sustos.
Erdvėje – stingulys,
O dar kur siautulys
Po ledu kirstuku
Pasiruošime kraštą
Bedugnės Neries,
Virš kurios – tiktai žvaigždės
Ūke, pasiaiškinau aš
Ir jis, išdidus,
Už šunį šaunesnis.