untitled

Tykštą iš aukštai lašai, stingdantys ir taip ne itin šiltą žemę. Ir keistas muzika, kurios nebuvau klausęs amžius. Viskas grįžta atgal, kaip kad nebuvo planuota. Jau greitai žemyn kris didžiosios snaigės, lėtai, kaip parašiutai - seniai nestebėjau jų, besileidžiančių iš metalinio dangaus.