Medis
Fredericui Boutet
Tu dainuoji su kitais kai fonografai lekia šuoliais
Kur yra neregiai kur jie išėjo
Vienintelis lapas kurį nuskyniau pavirto keliais miražais
Nepalikite manęs toj moterų minioj turguje
Ispahanas pasidarė dangų iš žydrai emaliuotų plokščių
O aš grįžtu su jumis keliu Liono apylinkėse
Neužmiršau kaip andai skambėjo kokosų pardavėjo varpelis
Jau girdžiu šaižų garsą to balso kuris pasigirs
Draugo kuris vaikščios su tavim Europoj
Pasilikdamas ir Amerikoje
Vaikas
Nudirtas veršis padėtas ant prekystalio
Vaikas
Ir tas smėlėtas priemiestis apsupęs skurdų miestą rytuose
Ten muitininkas stovėjo kaip angelas
Prie vargingo rojaus vartų
Ir tas keleivis epileptikas putojo pirmos klasės laukimo
salėje
Lėlys Barsukas
Ir Kurmė Ariana
Išsinuomojome dvi kupė transsibiro traukinyje
Miegojom pasikeisdami keleivis pardavinėjęs brangenybes
ir aš
Bet tasai kur budėjo iš viso neslėpė užtaisyto revolverio
Tu pasivaikščiojai Leipcige su liauna moterimi persiren-
gusia vyru
Inteligencija nes štai kas yra inteligentiška moteris
Ir nereikėtų užmiršti legendų
Laumė Ragana tramvajuje naktį tuščio kvartalo gilumoj
Mačiau medžioklę kildamas į viršų
Ir liftas sustodavo kiekviename aukšte
Tarp akmenų
Tarp įvairiaspalvių drabužių vitrinoje
Tarp žerplėjančių kaštonų pardavėjų anglių
Tarp dviejų norvegų laivų prisišvartavusių Ruane
Yra tavo atvaizdas
Jis auga tarp Suomijos beržų
Tas gražus negras iš plieno
Didžiausias liūdesys
Kai gavai atviruką iš La Koronės
Vėjas pučia iš vakarų
Ceratonijų metalas
Visa daug liūdniau nei kadaise
Visi žemės dievai pražyla
Pasaulis skundžias tavo balso gaida
Ir naujos būtybės iškyla
Tris po tris