...........žmonės tai pirkliai, žvejai, audėjos, muzikantai. Vitražai poetiški, tiek jų temos, tiek pats atlikimas. Pavyzdžiui vitražas „Lietuvių dainos“ Kupiškio kultūros centre, 1983 m. akivaizdžiai siejasi su lietuvių tautos palikimu. Kūrinio centre pavaizduota tautiniais drabužiais apsirėdžiusi mergelė laikanti  naščius. Šalia stovi du kubilai su vandeniu, ežerėlyje plauko antelė, šviečia mėnuo, kukuoja gegutė. Vitražo fonas užpildytas stilizuotais lapeliais, žolėmis. Mergina dešinėje rankoje laiko leliją, jos veidas palinkęs į šoną, akys liūdnos. Figūra išilginta, veidas pailgas. Darbas išties muzikalus, grafiškas, spalvos - nedideli intarpai, tai daugumos E. Valiūtės darbų stilistika. Žmonės taip pat stilizuojami panašiai, aukšti, pailgaveidžiai, vaizduojami besišliejantys prie įvairių kitų gamtos formų; medžių, augalų, peizažo..........................

Jie
Už karnavalo ribų
Šeštadieniai dingdavo
Lyg nebuvę susiriesdavo
Į save
Šaligatviais užsiverdavo
Nuotekomis
Po kaltųjų skylėtomis nosimis
Lėtai
Glostymo virpėjimo varvėjimo
Pagreičiais
Ant miesto nugaros sulinkusios
metro
Vos skrodžia kamuojantį lėtumą
Ore orą
Palėtina prašantieji
Romantikai
Kraujo pėdsakais vendetom
Jaučiantieji
Suaugusieji pardavėjus vaidinantys
Laukiantys meluojantys vertikalūs laužyti
Minkštai geidžiantys
Pro plyšį stebintys
Kaimynai
Kas vakarienei
Rūkantys
Dalgiu nepjaunantys
Išnykstantys
Mirusieji
Ir tie pageidaujami
Vakarienei
Prie stalo
Narstomi lūpomis atsargiai
Jų fenomenai
Nepažeidžiamais korsetais
Languose pelargonijom vystantys
Į mus atsigręžę

YRA

Yra žavingi liepteliai
Yra mano širdis plakanti tau
Yra liūdna moteris kelyje
Yra gražus mažytis kotedžas sode
Yra šeši kareiviai kurie dūksta kaip pašėlę
Yra mano akys ieškančios tavo atvaizdo

Yra žavus miškelis ant kalvos
Ir senas kareivis besišlapinantis mums praeinant
Yra vienas poetas svajojantis apie mažąją Lou
Yra mažoji nepaprastoji Lou tam dideliam Paryžiuj
Yra baterija miške
Yra piemuo ganantis avis
Yra mano gyvenimas kuris priklauso tau
Yra mano amžinoji plunksna bėganti bėganti
Yra tuopų širma švelni švelni
Yra visas mano nugyventas gyvenimas kuris iš tiesų pra-
ėjęs
Yra siauros gatvės Mentone kur mes mylėjomės
Yra maža mergaitė iš Sospelio botagu čaižanti savo drauges
Yra mano arklio botagas maiše su avižom
Yra belgų vagonai ant bėgių
Yra mano meilė
Yra visas gyvenimas
Dievinu tave

Medis

Fredericui Boutet

Tu dainuoji su kitais kai fonografai lekia šuoliais
Kur yra neregiai kur jie išėjo
Vienintelis lapas kurį nuskyniau pavirto keliais miražais
Nepalikite manęs toj moterų minioj turguje
Ispahanas pasidarė dangų iš žydrai emaliuotų plokščių
O aš grįžtu su jumis keliu Liono apylinkėse

Neužmiršau kaip andai skambėjo kokosų pardavėjo varpelis
Jau girdžiu šaižų garsą to balso kuris pasigirs
Draugo kuris vaikščios su tavim Europoj
Pasilikdamas ir Amerikoje

Vaikas
Nudirtas veršis padėtas ant prekystalio
Vaikas
Ir tas smėlėtas priemiestis apsupęs skurdų miestą rytuose
Ten muitininkas stovėjo kaip angelas
Prie vargingo rojaus vartų
Ir tas keleivis epileptikas putojo pirmos klasės laukimo
salėje

Lėlys Barsukas
Ir Kurmė Ariana
Išsinuomojome dvi kupė transsibiro traukinyje
Miegojom pasikeisdami keleivis pardavinėjęs brangenybes
ir aš
Bet tasai kur budėjo iš viso neslėpė užtaisyto revolverio

Tu pasivaikščiojai Leipcige su liauna moterimi persiren-
gusia vyru
Inteligencija nes štai kas yra inteligentiška moteris
Ir nereikėtų užmiršti legendų
Laumė Ragana tramvajuje naktį tuščio kvartalo gilumoj
Mačiau medžioklę kildamas į viršų
Ir liftas sustodavo kiekviename aukšte
Tarp akmenų
Tarp įvairiaspalvių drabužių vitrinoje
Tarp žerplėjančių kaštonų pardavėjų anglių
Tarp dviejų norvegų laivų prisišvartavusių Ruane
Yra tavo atvaizdas

Jis auga tarp Suomijos beržų

Tas gražus negras iš plieno

Didžiausias liūdesys
Kai gavai atviruką iš La Koronės

Vėjas pučia iš vakarų
Ceratonijų metalas
Visa daug liūdniau nei kadaise
Visi žemės dievai pražyla
Pasaulis skundžias tavo balso gaida
Ir naujos būtybės iškyla
Tris po tris

Fredericui Boutet

Tu dainuoji su kitais kai fonografai lekia šuoliais
Kur yra neregiai kur jie išėjo
Vienintelis lapas kurį nuskyniau pavirto keliais miražais
Nepalikite manęs toj moterų minioj turguje
Ispahanas pasidarė dangų iš žydrai emaliuotų plokščių
O aš grįžtu su jumis keliu Liono apylinkėse

Neužmiršau kaip andai skambėjo kokosų pardavėjo varpelis
Jau girdžiu šaižų garsą to balso kuris pasigirs
Draugo kuris vaikščios su tavim Europoj
Pasilikdamas ir Amerikoje

Vaikas
Nudirtas veršis padėtas ant prekystalio
Vaikas
Ir tas smėlėtas priemiestis apsupęs skurdų miestą rytuose
Ten muitininkas stovėjo kaip angelas
Prie vargingo rojaus vartų
Ir tas keleivis epileptikas putojo pirmos klasės laukimo
salėje

Lėlys Barsukas
Ir Kurmė Ariana
Išsinuomojome dvi kupė transsibiro traukinyje
Miegojom pasikeisdami keleivis pardavinėjęs brangenybes
ir aš
Bet tasai kur budėjo iš viso neslėpė užtaisyto revolverio

Tu pasivaikščiojai Leipcige su liauna moterimi persiren-
gusia vyru
Inteligencija nes štai kas yra inteligentiška moteris
Ir nereikėtų užmiršti legendų
Laumė Ragana tramvajuje naktį tuščio kvartalo gilumoj
Mačiau medžioklę kildamas į viršų
Ir liftas sustodavo kiekviename aukšte
Tarp akmenų
Tarp įvairiaspalvių drabužių vitrinoje
Tarp žerplėjančių kaštonų pardavėjų anglių
Tarp dviejų norvegų laivų prisišvartavusių Ruane
Yra tavo atvaizdas

Jis auga tarp Suomijos beržų

Tas gražus negras iš plieno

Didžiausias liūdesys
Kai gavai atviruką iš La Koronės

Vėjas pučia iš vakarų
Ceratonijų metalas
Visa daug liūdniau nei kadaise
Visi žemės dievai pražyla
Pasaulis skundžias tavo balso gaida
Ir naujos būtybės iškyla
Tris po tris