Taisau karietą

Pelija dienos, nors mintis dar, regis, plaka -
Taisau karietą, Įgagą kinkau,
Tikiu dar  - pakeliausiu
Ir būsiu ten, kur nebuvau,
Po ratais jos, nugulęs praeitim
Per visą amžių - šimtą metų...
Surinksiu atmintį, manydamas kad gal kada
Atskris paukštelis, norintis palest
Ir pagiedot šilinių kraštą.
Tik nesakykite, kad aš begėdis,
Kad vis neužmirštu savęs.
 
Aukštai kalnelyje, pakilęs smėlis,
Aukšta pušelė, šaknimis įžėlus,
Ir už mane jau eina Viešpačiui papoteriaut.