Sužeistieji žmonės per vasario 14d. myli tave lyg nusikaltimo vietą
dar prieš įvykdant nusikaltimą
Jie kiekvieną naktį laiko bėgimo batelius šalia sielos,
vieną akį atmerkę, jei kas nors pasikeistų miegant.
Jų nugaros visada įsitempusios, tarsi laukdamos
kovos su staigia audra, kuri gali juos užklupti.
Nes sužeistieji žmonės jau matė Pragarą.
Ir sužeistieji žmonės supranta, kad kiekvienas piktas blogio demonas,
kuris egzistuoja jų apačioje, kažkada buvo geras angelas, kol
nenukrito.


Passchendaele2
