Šuo ir kolūkiečiai

Kaime kolūkiečiai nugirdę mane bendraujant su šunimi, pavyzdžiui sakant ×nelipk ant mašinos, nebraižyk× arba ×luktelk×, komandas, kurias jis supranta, stebisi teigdami ir įtikinėdami mane, kad ne, šuo to negali suprast. Tokie ir panašūs nutikimai nutinka nuolat ir aš tų kolūkiečių vis esu įtikinamas, kad kaimiečių bukumas yra neribotas.
Nuvylė net senė, kuri iki šiol buvo ganėtinai mandagi, na, bent jau sveikindavos, kai kiti kaimiečiai tik pasukdavo galvas į kurią nors pusę ir daugių daugiausiai karvių balsais nežinia ką subliaudavo. Senė irgi dėjosi esanti protingesnė už mano šunį, bet to įrodyt jai nepavyko.