Spalvoti nuotaikų žibintai, Almis Grybauskas, Vilnius, 1976

***
Kai įstringa žodžių ešalonai,
o tyla jau negelia širdžių,
kai ruduo išvargęs ašaroja
ir vėlu pradėti iš pradžių...

Kai, atrodo, nieko nebesako
stotys aprasojusiuos languos...
Mūsų mintys - vieno medžio šakos
į dvi priešingas puses linguos.

Į save lyg į peroną bėgam -
tepriglaus vienatvė ar minia.
Bet ir vėl šypsaisi tu per miegą.
Ką dabar sapnuoji, gal mane?

(psl.16)