Skriejimas tolyn

Bobų vasarą lapams jau byrant
gaila ašarų tam, kas dar gyva,
artimo meile puošti sodybą
pradėsime šiandien – mes mylime!

Tik pakilkim į laisvę ir skrydį,
juk mes mylime tai, kas čia vyksta,
pasikliaujame tuo, kas išlieka
ir keliaujame ten, kur pasieksime:

šiltą atleisti leidžiančią sėkmę,
srovę, įtraukiančią saulę ir tėkmę,
žvaigždę akies – ji be galo mirksės mums,
paslaptingai aukštyn į tolybę nuskries

ji, išlikdama čia be baimės nakties
teišgelbės nuvargusią sielą,
patikės ja nežinanti dievo,
nebegiedanti niekam
                           Tiesa...