skraidumas

pajunti šį metą
neužsidarai tamsoj
tau toj akimirkoj trumpoj
tereikia judinti pirštus
kai lengva oras meta
į viršų šiukšles ir žmogus
apie protelį negalvoja
tik koja paspiria grindis
juk jis ir taip jau dangų šluoja
galvodamas kad jis rūsy
kuris be galo turi daug
draugų kampų tvarkos
tai joks skraidumas jis moka laukt
ir plaukti laisvas tik rytais pakilt
nutilus kurti tiltus tos akimirkos
atsimeta ir dedasi pirmyn sudilti
negali nes dar linksti skraidyt
ir ryt poryt užmušti tylą