Skilveliams stresas

Pliumpt, pliumpt…į skaidrų ledinį upelį dideliu garsu, sudarydamas tris ratilus vandenuko paviršiuje ir atsimušdamas į dugną pasineria niekuo neišsiskiriantis pilkas akmenėlis. Atrodo taip kasdieniška ir banalu iki tol, kol tas akmenukas neįkrinta į mano širdį. Tuomet jis net nebeatrodo toks jau ir paprastas. Sunkoka įsivaizduoti kaip žmogaus širdyje tilptų akmuo? Oi, patikėkite, ten jų gali susikaupti visas kalnas. Apsileisi, neišsivalysi, žiūri jau ir pumpuoja tavo leukocitai į antrojo Everesto viršūnę. Užtikrinu, jokio malonumo. Pats metas būtų man apsikuopti savo skilvelius, nes dūstu greičiau negu spėju nuo kėdės nulipti. Košmaras, ne? Štai tam ir reikalingi draugai, vargšas mažas drugeli, ieškok pagalbos.