Skaudu

Vakar, moterims tokios malonios dienos proga, ėjau kinan. Taip išliaupsintą filmą "Lūšnynų milijonierius" norėjau pamatyti nuo pat jo pasirodymo ekranuose erdviuosiuose. Pažiūrėjau ir suvokiau, kokia visgi esu turtuolė, kokios menkos manosios problemos, koks laimingas žmogus esu, visko pertekus ir tiek grožio patyrus. Nejaugi egzistuoja tokie siaubai šiam pasauly? Nejau tai tiesa? Taip.

Čia žmogus pabundi irzlus kokį pirmadienį, ankstyvą rytą šliauži darban murmėdamas prakeiksmus bosams už mažus atlyginimus, darbe gauni gandą apie atleidimą, mintyse plūsties marsietiškai tikėdamasis stebuklingos apvaizdos stebuklų...Už ką?
O ten, žmogus pabunda. Jo gyvenimas sukasi tarp to, ką mes išmetam, jo gyvenimas kaip gamtos dėsnis: išlieka tik stipriausi. Kasdien kova už būvį, maistą. Brolybė ten brangesnė už auksą, ir niekas nesiskundžia...Niekas neinkščia...

Gyvenimas neteisingas. (?!)
Esu beprotiškai dėkinga išaušusiai dienai. Myliu gyvenimą.