Technokratiški materialistai bei apglušę avangardistai, šalin savo grubias rankos nuo lyrikos !!!
2013-10-09 16:57
ha ha ha
2013-10-09 16:16
Dalytę,taip. Kas dainuojamonji?
2013-10-09 15:47
Aha ... dainuojamoji ... tai turbūt D.Saukaitytė
2013-10-09 12:18
ai na ne -nesutinku, jausena ten itin natūrali ir ritmika nebloga
Ir judita man ne itin, mėgau Degutytę, Sankaitytę iš moteriškų.
2013-10-09 12:05
Tai neprieštarauja niekas dėl pajautų ir suvokimo, kiekvienam savo, tas melancholiškas Vanigeros pesimizmas gal ir man kiek prie dūšios, bet technine prasme eilėraštis anas taisytinas ir rimo/ne rimo požiūriu - nevienodai strofose, ir prasmių požiūriu, taip rimtai/nerimtai - kutena - kaip ir ironija , bet - keistinas į "dar" ir pan. - tiesiog spausta jausena spausta ir perspausta . Bet tiek to , o JV eilėraštis, na iš jos jaunystės laikų, tai natūralus optimizmas, o dar ir oficiali politika tada tokia buvo - optimizmo propaganda, kitaip nespausdins :)) Tai tiek ... noriu šiaip pataisyti tamstai nuotaiką - liko trys paros iki asmodėjaus grįžimo pragaran, tad galėsite sau džiaugtis gyvenimu kūrybiniu :) , visai be trikdžių gal . viso.
2013-10-09 11:26
man vakarykštis Vanigeros geresnis.
2013-10-09 11:05
o man du paskutiniai - neina, per daug netikro pozityvumo pabaigose, jis įneša dirbtinumo.
2013-10-09 08:59
Man bemaž visi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiai patinka :) jeigu jau kalbėti apie lyriką ... na šitas dar ir tinka :))
2013-10-09 08:42
pirmas posmas man patiko.
2013-10-08 21:55
Sudžiūvusių lapų, grybų, lietaus neaiškų dvelkimą Nešu su savim į nežinomų gatvių didelę spūstį... Kai suskamba saulės varpas ir sapnas sklaidytis ima. Aš moku balkono šešėlyje – lyg po egle – atsibusti.
Stogų ir bokštų tankmėj bastaus kaip Raudonkepurytė, Ir niekad, ir niekur nepastebiu žybsinčių vilko vyzdžių, Įėjus į rūškanus kambarius, garsiai sakau – labas rytas! – Jus visus už dulkėtų stalų, jus visus mylėti geidžiu!
Kasdien didelių namų languose, neaplenkus nė vieno, Balta prijuostė nušvinta pro rudenio sutemų drangą... Mažoj kraitelėj jums atnešu duonos, medaus ir pieno, Akių pilkumoj – šiaurinį, lūkesčių pilną dangų...
|
|
|