„Šiąnakt įkalsiu už tave. Kuolą kitą.“

Palinkėjęs Vilnelei labanakt ir ištaręs čia pacituotus žodžius, Linx Ming Kimmas feat Joake Kimmas išėjo vykdyti savo pažadą. Sunku pasakyti prie kokio eilėraščio pritūpė, bet manau, kad prie „Grįžtu“. Čia gal nevertėtų jo kartoti, bet dėl geresnės ir patogesnės orientacijos:

Grįžtu namo.
Jau niekur nekeliausiu.
Žiūrėsiu į lubas.
Ramstysiuosi į sienas.
Dangus toks baltas kaip dažai!..
Visagalybėje sutilpęs Dievas
Per pusryčius,      pietus,      per vakarienę
Paduoda šaukštą.
(O tai vadinasi, kad sėdžiu dešinėj,
Kad prie Karaliaus pašauktas dalios...).
Jau vardą užmiršau žmonos.
Jo vietoj angelas gyvena.
Lėkštėj iš puodo įpila sriubos
Ir duonos riekėmis papjausto...

Grįžtu namo.
Jau niekur nekeliausiu...

Bet va Vilnelei atsitiko kažkas panašaus kaip su tuo, apie kurį sako patarlė: Skaito knygą - mato špygą. Jau ne pirmą karta prašo parodyti, kur tai pasakyta. Ot, ir paskutinėje žinutėje:

Vilnelė durnelė 
Citatos neparodysit? Tai kurgi ta jūsų teisybė, jei pagrįsti negalite? Kažin, ar tikrai "Gaila laiko", ar tiesiog negalit savo žodžių pateisint. Na bet - tebūnie. Neturit ką pasakyti, tai ir nereikia :)

Kaip matote, jau parašiau, citatą iškeldamas į pavadinimą, kad nereikėtų skaityti knygoje. Kita vertus, mano supratimu RAŠYKŲ poetai mane priėmė pavydėtinai gerai. Man atrodo, kad jiems patiems labai smagu turėti tokį gajų senį- muša, o jis negriūna,  Ir kuomet išgirsti: kas tu esi daktare  Zorge – prieš savo valią daraisi pasauline įžymybe. Ir atmintis praskaidrėja. Net atsiminiau S.Nerį: 
Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija - į Nemuną..
Nežinau, gal jau tuomet galima buvo priekaištauti S. Neriai už jos tokius palinkėjimus, bet gal tuomet  upių vandenys buvo švaresni. Dabar gi matome, kiek daug bjaurasties ir nuodų Lietuvos upėse. O mažesnėse netgi daugiau, ir įtekėjus joms į Nemuną, senajam žiliui nedaug džiaugsmo. Galbūt ateityje atsitiks ir bus taip, kad į Nemuną bus leidžiama įplaukti tik apvalytų upių vandeniui. Ir nei Vilnelė  į Viliją, nei Vilija į Nemuną  neįplauks, nepraplaukdamos pro valymo įrenginius. Dabar, deja, deja..
 
  Na, o dabar pagalvokime, argi negalima taip parodyti į lietuvių poeziją, kuri  visumoje susideda iš kiekvieno poeto kūrybos? Su purvinais batais po ją, manau, kad nevertėtų vaikštinėti. Nesu ypatingas poezijos žinovas ir kuomet man davė teisę  vertinti kūrinius nuoširdžiai stengiausi jos atsikratyti ir, pavyzdžiu, rašiau;        PAULIAU, GERAS ŽMOGAU... 

  Daug ko "Rašykuose" nežinau - nežinojau kaip atsisakyti ir pirmojo vertintojo kategorijos, todėl administracijoje (regis, ten susiradau Paulių) parašiau: 
"Pauliau, geras žmogau, Tavęs nebijau, padėk man atsikratyti ir neturėti 1-ojo laipsnio vertintojo teisės.  Iš vaikų amžiaus išėjau. Nežaidžiu. O kai man reikia ką pasakyti apie kūrinėlį, aš nesidroviu tai pasakyti parašydamas.  Jeigu patys negalite, pasakykite man, kaip tai reikia padaryti. Aš nenoriu kūrinėlius vertinti lygiomis teisėmis su tais (ir būti jų tarpe), kurie tai mielai daro būdami anonimais. Bjauriausias dalykas bijoti savęs, jau nekalbant apie pasirodymą viešumoje.
Dėkoju."

  Iš tikrųjų, nesinori, kad kas manytų, jog gerą kūrinį vertiniu panašiai kaip tą daro poezijos aksakalai "Rašykuose," nedrįsdami net savo slaptažodžius pasakyti.

  Praėjo ne tiek daug laiko, kai sužinojau, kad nebūti tokiu- neįmanoma:
RAA:  "Tokio anuliavimo visam laikui ar kažko panašaus nėra, tačiau tas pirmas lygis, kaip žinia, yra suteikiamas, cituoju:    "Pirmas lygis vartotojui suteikiamas parašius tris kūrinius, kurių įvertinimo vidurkis, balsavus ne mažiau kaip keturiems 5/6 lygio vartotojams, yra didesnis arba lygus 3 balams arba tris recenzijas, kurios (atitinkamai) turi būti įvertintos ne mažiau kaip 3,4 balo."      Dabar pas tave yra 13 kūrinių, kurie atitinka šiuos reikalavimus, tai, kad panaikintum savo lygį, tau reikia 11 iš tų kūrinių 5/6 lygio vartotojų vertinimus sumažinti iki kol jie nesieks trijų balų ARBA tereikia tuos kūrinius ištrinti. Žinoma, trynimas kainuoja ir tu skelbei darbus ne tam, kad ištrintum, tai, manau, lieka pirmas variantas. Be to, kaip supratau, tau yra svarbiau komentarai, o ne įvertinimai.
Tai tokios alternatyvos, rinktis tau 

O Vilnelė piktoks taip:

"Paulius šiek tiek klysta - net panaikinus kūrinius lygis nepasinakins. jis suteikiamas vieną kartą ir visiems laikams"

Tuomet, apibendrindamas, kas čia parašyta, sau pačiam  pakomentavau:
      Žodžiu, yra kaip yra - būk tuo, kaip tau pasakyta ir ginčai baigti. Arba nešdinkis velniop iš puslapio      AŠ DAR NEBAIGIU,  bet...
Reikia sustot, neapkraunat sunkiais tekstais tų, kas norės pagalvoti ir atsiliepti komentarais. Taigi, pirmoji mintis turėtų būti, kad vis dėlto aš ne šiaip sau kalbu apie  vertintojus, kurie bijosi pasisakyti, kas gi jie, ir ypatingai tuos, kurie vertina kuolu. Juk visi žinom, kad dažnai jis atsiranda prie kūrinėlio kaip pykčio, keršto išraiška ar už save, ar už savo kolegą, kaip šiuo atveju atsitiko, pvz. su Linx Ming Kimmas feat Joake Kimmu- CHAIMU..
Dabar Vilnelė vis dar skaito knygą ir džiaugiasi.:

Vilnelė durnelė 
Kurioje vietoje jis parašė, kad ateina jūsų bausti kuolais? Parodykite man tą citatą. Kitaip pasirodys, kad jūs nemokate skaityti, ką mes parašėme ir man daug panašiau į šį variantą. Beje, kaip tiek metų pradirbęs žurnalistikoje turėtumėte žinoti, kad dažniausiai visai nesvarbu, kas pasakyta citatoj, daug svarbiau, kokiame kontekste ji panaudota.
Beje, kuolų aš jums esu davusi gerokai daugiau, nei jis. Tad, matyt, ne tam savo dienoraščius skiriate.

Rado kuo pasigirti
Tačiau dvasinis žmogaus skurdas reiškiasi ir kitais būdais...