Sergiejus Jeseninas

Spalio 3 d. sukako 115 metų nuo užpraeitame amžiuje gimusio nuostabaus, didelio ir tikro rusų poeto Sergiejaus JESENINO. Ir šiandien jis  vienas populiariausių lyrikų, subtiliai atspindėjęs savo kūryboje be galo sudėtingą revoliucinio judėjimo pakilimo ir revoliucijos pergalės epochą, giliai ir jautriai apdainavęs savo tėvynę, jos paprastus žmones ir gamtą. Tad prisimindami jį paskaitykime ir jo eilėraščių:

Kačialovo šuniui

Duok, Džimi, leteną nors tu,
Seniai laikiau padorią letenėlę.
Geriau eime palosime kartu,
Į mėnesieną ilgesį iškėlę.
Duok, Džimi, leteną nors tu.

Nesilaižyk, bičiuli, juk matai –
Man nepatinka viskas, kas abuoja.
Tu nežinai gyvenimo, už tai
Nesupranti, kiek daug jisai kainuoja.

Pas šeimininką garsų gyveni,
Kurio namuos svečių kas dieną pilną,
Ir kiekvienam tu meiliai vizgeni,
Kas tik paglosto tavo švelnią vilną.

Tu velniškas gražuolis tarp šunų,
Toks malonus, kad nebandai didžiuotis.
Neatsiklausęs niekad svetimų,
Kaip girtas draugas tuoj lendi bučiuotis.

Mielasis Džimi, ar svečių būry,
Suėjusiam į vakarienę gausią,
Tu neregėjai kartais tos, kuri
Už juos visus liūdniausia ir tyliausia?

Bet ji ateis ir šito jau pakanka.
Pažvelk į ją, kaip šiandien į mane,
Ir nuo manęs jai švelniai lyžtelk ranką
Už visa, kuo aš kaltas ir kuo ne.

1925 m.