Senos moterys

Tadeusz Rózewicz

Pasakojimas apie senas moteris

Myliu senas moteris
bjaurias moteris
piktas moteris
jos žemės druska
nesibjauri
žmonių atmatomis
pažįsta meilės
medalio
tikėjimo
antrąją pusę
diktatoriai vaiposi
ateina nueina
jų rankos suteptos
žmogiškųjų būtybių krauju
senos moterys keliasi auštant
perka mėsą daržoves duoną
tvarkosi verda
rankas susikryžiavusios gatvėj
stovi ir tyli
senos moterys
nemirtingos
Hamletas blaškos tinkle
Faustas vaidina niekingą ir komišką rolę
Raskolnikovas smogia kirviu
senos moterys
nesunaikinamos
šypsosi atlaidžiai
miršta dievas
senos moterys keliasi kaip visad
auštant perka duoną vyną žuvį
miršta civilizacija
senos moterys keliasi auštant
atveria langus
išneša šiukšles
miršta žmogus
senos moterys
mazgoja palaikus
laidoja mirusius
sodina gėles
ant kapų
myliu senas moteris
bjaurias moteris
piktas moteris
jos tiki amžiną gyvenimą
jos žemės druska
medžio žievė
nuolankios gyvulių akys
bailumą ir didvyriškumą
didybę ir menkystę
mato kasdienėje
įprastų matavimų
šviesoje
jų sūnūs atranda Ameriką
žūsta prie Termopilų
miršta ant kryžių
užkariauja kosmosą
senos moterys išeina švintant
į miestą perka duoną ir pieną
mėsą prieskonius deda į sriubą
atveria langus
tiktai kvailiai juokiasi
iš senų moterų
bjaurių moterų
piktų moterų
nes tai gražios moterys
geros moterys
senos moterys
jos kiaušinis
paslaptis be paslapties
riedantis rutulys
senos moterys
šventų kačių
mumijos
mažyčiai
susiraukšlėję
džiūvantys
šaltiniai vaisiai
arba tuklūs
ovaliniai budos
kada numiršta
iš jų akių išsirita
ašara
ir susijungia
su šypsena
ant jaunos mergaitės lūpų

1963
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas