Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 47 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







pasakysiu, ką Senis man išdėstė
iš metų patirties po karo,
kaip tada vadintame,
Antruoju Pasauliniu Karu

dar neprarask savo arogancijos, tarė,
galėsi tai padaryti, kai būsi vyresnis,
prarasi ją per anksti ir gali būti, kad
tiesiog pakeisi jį tuštybe

tik vieną kartą pasiūlė
išstumti įprastą tvarką
tų pačių žodžių eilėraščio eilutėje,
kam du kartus nurodyti tą patį dalyką?

pasiūlė pasimelsti Mūzai,
atsiklaupti man ant kelių ir eiti išpažinties
čia pat kampe ir
pasakė, kad turėjo tai omenyje pažodžiui

tai – dienomis prieš Barzdą
ir Gėrimą, bet Senio charakteris buvo gilus
savo potvyniuose, per kuriuos pats plaukė,
smakras į šoną, o galva pakreipta tarsi čiurlenanti

Senis buvo daug vyresnis, nei leistinos datos,
daug vyresnis už mane, jam buvo devyniasdešimt,
jis su vokišku akcentu kirsdavo nosį,
manau, kad jį paveikė viešnagė Aušvice

dėl leidybos, man patarė,
kad aplipdyčiau savo sieną atmetimo lapeliais,
Senio lūpos ir ilgų pirštų kaulai drebėjo
su pažiūrų apie poeziją aštrumu

Senis pasakė, kad puikus buvimas,
kuris leido ir keitė viską
poezijoje, buvo aistra,
aistra buvo geniali, ir jis gyrė sąmonės srautą ir dadaizmą

vos buvau pradėjęs jį skaityti,
paklausiau, kaip gali būti tikras,
kad tai, ką rašai, tikrai yra
verta dėmesio, ir pasakė, jog tai neįmanoma

niekada negali būti tikras,
mirsi nežinodamas,
ar viskas, ką parašei, buvo kažkas gero,
norėdamas būti tikras, – nerašyk


2024-09-13 14:58
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą