Rašyk
Eilės (77987)
Fantastika (2288)
Esė (1544)
Proza (10891)
Vaikams (2694)
Slam (68)
English (1210)
Po polsku (354)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Labai mėgstu Tikrus jausmus. Tokius, kurie priverčia visa esybe į juos pasinerti. Jei mylėti - tai besąlygiškai aistringai ir stipriai. jei nekęsti - tai iki galo. jei mėgti, tai atsiduoti širdimi. O va jei jauti gėdą... Čia jau kebliau. Arba baimę.

Bet ne per seniausiai nutiko toks dalykas, kuris privertė prisiminti pamirštus jausmus. O seniai seniai, beveik vaikystėj, man nutiko tokia istorija. Netyčia, po barnio su klasioke, eidama su drauge koridorium ištariau labai negražų žodį. Necenzūrinį. Nebūdingą tam amžiuj (dabartiniam - irgi). Kuris net nebuvo taikytas konkrečiai kažkam. Tiesiog išsprūdo. O tas Kažkas jį pasigavo. Tad ir prasidėjo. Grasinami skambučiai, kvietimas į tėvelių susirinkimą, ašaros, neva adresatė iš tikrųjų tokia nėra, kaip aš ją, neva, pavadinau. Ir pasaka be galo. Na, mūsų drugystę tai tik sustiprino. Ir jau būčiau pamiršusi, tikrai, kaip tada jaučiausi.

Bet ačiū garbingam personažui, kuris privertė vėl pajusti tą saldų skonį. Tą jausmą, jog kažko prisidirbai. Ir kad Tave demaskuos:)))
Taaaip, mane galit demaskuoti, vistiek nieko "neatmaskuosit".
Rašau tai, ką galvoju, bet atkreipkit dėmesį, įtilpdama į žanro ir lietuvių kalbos normas. Ir įžanga, ir dėstymas, ir išvada. O ir nosinaitės beveik gerai sudėtos. Manau, šičia piktos kritikos klausyčiau tik iš Ška. o daugiau... Turėkt jūs savo nuomones, kokias tik norit.Man jos įdomios, bet negalvokit, kad įbauginsit.

Taigi nurašyti dar nereikėtų. O spjaudytis, kaip, beje, ir tuštintis po kažkieno darbu, yra labai nemandagu. Todėl niekada taip nedarykim.
Tai tiek. Dar kokią valandžiukę pasimėgausiu senu jausmu, o po to toliau tęsiu, ką pradėjusi. Gal tik pavarą perjungsiu.

p.s. Ką tik buvau turgelyje. Pirkau šio ir ano. Prie riešutų ir džiovintų vaisių skyrelio pardavėją apšaukė dvi plepios Freken Bok tipo moterėlės, esą į jas ne nežiūri, nors jau seniai prašiusios razinų. Pati savo akimis mačiau, kaip jos jau 10 minučių plepėjo viena nuo kitos neatsiplėšdamos, o merginą apšaukė nedėmesingumu. Po to, dar nueidama spėjau išgirsti tokį dialogą:
-Ar gerai jums 20 gramų daugiau nei prašėt? Iš viso būtų 3 litai 90centų.
-Ne, nuimkite perteklių.

Uoj, kaip išvengti tokios antros vaikystės?


2009-01-28 14:16
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 17:01
Erato
Iš principo, tai vardą tokį pasirinkau, nes mane įkvepia Erato, o ne pati esu kokia tai ten hiper erotiška ar meili. Ar aš spjaudžiau? Man pasirodė gaivus žiupsnis objektyvios ironijos, kurios čia nors vežimu vežk.
Gerai, kad viskas išėjo į gerą.Jau gimė man mintyse istorija apie mūsų pažinti, reiks aprašyti, kai daugiau laiko turėsiu.

Ir tik nereikia vaizduoti, jog mes - vaikai. Žinom mes ir Erato, ir Bakchanalijas puikiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 16:52
žarmena
Taigi nurašyti dar nereikėtų. O spjaudytis, kaip, beje, ir tuštintis po kažkieno darbu, yra labai nemandagu. Todėl niekada taip nedarykim. - tai ir pradėk nuo savęs gal, mano švelnioji (erato - švelnioji), nesispjaudyk ant manęs, bo paskum neišplaukiu, žinok. Ląstų reikia. :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 15:04
juons
Hm. Visa širdimi kartais reiškia aklai, kartais nepastebint, kad to nereikia. Jeigu ne aklai, tai visa širdimi - gerai.
Ar rašykliai sunervino? Žmonija niekada nebuvo gerutė. Teks priprasti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą