Sėlinantis tigras, tūnantis kiškis

2010-ieji metai praėjo. O gal, tiksliau sakant, išėjo. Išdidžiais tigro žingsniais per baltą sniegą. Tikintis, kad laiko ratui apsukus ciklą, 2022-aisiais šis dailus žvėris dar nebus vien tik animacinių filmų personažas ar zoologijos sodų gyventojas.
Kokie tai buvo metai? Kelionių. Ir viso to, ką jos atnešė. Naujų potyrių, šiek tiek baimės, naujų žmonių, naujų vietų. Kartojo man: keliauti - tai vėluoti, į tas vietas, kurios tavęs nežino, kadaise rašė Bathos. Gal ir keista, bet būtent taip ir yra. Dar keisčiau, kad ši eilutė - iš eilėraščio, perpinto cirko įvaizdžiais. Cirko, kuris man suspindėjo pačioje 2010-ųjų metų pabaigoje. Ir tarp visų cirko personažų šmėstelėjo ir tigro dryžiai. Toje vietoje, kuri manęs nežino, į kurią metų pražioje vėlavau. Paryžiuje.
Ernestas Hemingway'us rašė, kad Paryžius -  tai šventė, kuri niekada nesibaigia, ir kuri visada yra su tavimi. Enrique Villa Matas prideda - jei jaunas būdamas gyvenai Paryžiuje, vėliau nebegalėsi gyventi jokioje vietoje. Netgi Paryžiuje. Ar tai tiesa, dar neteko patikrinti. Bet kad ir kaip banalu bebūtų, šis miestas traukia. Ir net nelabai aišku kuo. Nepaiškinamu žavesiu, tam tikra mistika, ar net savotiška šiuolaikine mitologija. Tad telieka kur nors ant Aleksandro III tilto pažvelgti į šviesomis apsipylusį Eifelio bokštą ir sau po nosimi sumurmėti: "Paris, je t'aime".
Kaip ir kasmet, 2010 metai buvo knygų, filmų - žodžiu, istorijų metai. Kai kam - pirmųjų (ar ne tik pirmųjų) knygų metai. Muzikos metai. Tiek čia, Lietuvoje, tiek ten, mieste, kuris nemiega.
2010-ieji buvo didelių darbų metai. Skubėjimo. Vertimosi per galvą. Nemiegotų naktų. Gyvenimo H. de Balzac'o ręžimu metai. Savų jėgų patikrinimo metai. Ir galiausiai - įsitikinimo, kad nieko nėra neįmanomo.
Be to, tai buvo naujų galimybių atradimo metai. Naujos veiklos, naujos savirealizacijos metai. Kas žino, gal tai bus pradžia tolesnėms, didesnėms ir konkretesnėms idėjoms.
Tai buvo pergalių metai. Ne visada ir visur. Bet tai buvo proga dar kartą garsiai garsiai visam pasauliui sušukti - mes esam čia ir mes esam stiprūs.
Kokie bus jau prasidėję 2011-ieji? Naujos pradžios ir naujų darbų metai. Galbūt - sugrįžimų metai. Naujų kūrybinių jėgų ir idėjų metai. Bet tai tegali pasakyti zukis, pažvairavęs kur nors į ateitį.

P.S. Man labai patinka tas kapliadantis kiškis, žvairuojantis iš Vilniaus reklaminių stendų ir linkintis linksmų Naujųjų metų. Toks labai teisingai kiškiškas.