Savaitgalis

Vakar viešojo tualeto durimis prasiskėliau antakį. Jis sakė, kad LABAI matosi ir atrodo BAISIAI, nors kraujas nebėgo, o ir guzą greit numaldžiau ledu. Na, bet jei jau TAIP baisiai, teks sėdėti namie porą dienų.

Užvakar buvom gimtadienyje. Tyriau. Stebėjau. Maldžiau nuodėmingas mintis. Nepastebėdama ištuštinau 4 ar 5 taures Martinio (jos savaime pasipildydavo, nors aš šventai tikėjau, kad geriu tą pačią). Tada ėjom į visuotinį jaunimo ir senimo susibūrimo objektą - klubą. Visada juos mėgau. Tik gal muzika, kuri man tiktų, groja vos keliuose Lietuvos baruose. Na, bet užteko ir to, kas buvo. Neužteko, bet susitaikiau. Visada susitaikau. Na, o kas dėl jausmo, tai teko energetinio gėrimo skardinę ištuštint, nes priešingu atveju būčiau "nulūžus" pačiam įkarštį.

Bet jau jaučiu, kad geruoju tai nesbaigs. Viena - po tokio Savaitgalio naujas laiškas negims tikrai (Dienoraščio įrašai nesiskaito), antra - tai, ką pradėjau, įgauna pagreitį. Ir jis, toks gundantis Edeno obuolys, jau supranta (-as), kad kūnų gravitacija neįveikiama.

Aha, einu pasipudruosiu antakį, antraip pagalvosit, jog smurtą patiriu.