kai ranka liečia popierių
mažas sparnas atsispindi jame
paimi kita puse ir nusišypsai
ten jo būta
bėgi bėgi į kalną
vatos rutuliukai ant akių
šokinėja
peršoki per debesį
rankom ištiestom gaudai
mažmožį mylimam žmogui
neįvardintą rutulį
o po to šliaužte su motiejukų
puokšte dantyse
per kurmio piliakalnį
atsigult šalia žiogo
dainuojančio
rytui