Ruduo

Lauke šąla. Rytais be šaliko vargu ar pasijudinsi kur iš namų. O taip gera susitraukus eiti ryto rasa apdengtomis gatvėmis, mindžigoti prie autobusų stotelės, o tuomet šiltai į vieną iš autobusų (Dažniausiai 62) įlipti. Tuomet mokykla. Draugai. Juokas. Rimtumas. Ir vėl tas pats autobusas, bei namai. Šaltis būna prasisklaidęs, tačiau šalikas ne pro šal.
Grįžus namo, įžengus į jaukumą, užsiplikau arbatos ir gulu su knyga ant lovos.


Ak ak.


Juk jau ruduo.


O lapų gražumas


Ir dar jausmų prabudimas. Viskas kaip pasakoj.


Kitąryt nubudus, žvelgiu pro langą, o ten-lietus. Kapt kapt į langines gražiai barbena.
"Įsileisk įsileisk" gal prašo lietus.


Ir nustoja lyti.
Viskas apsidengia rūko plėvia.



Žalias chalatas. Žalios šlepetės. Šilta, bet ne taip, kaip buvo pataluos.
Mama su garuojančia kava tyliai vaikšto po kambarius, kažką mintyse niūniuodama. Štai ir brolis prabudo. Namuose graži sumaištis. Visi pusryčiaujam, dalinamės sapnais, poto garsiai padėkojam už valgį ir keliaujam praustis. ... Palindus po dušu, įsmunku į mokyklinę uniformą, susišukuoju ir užsimetus tašę ant peties iškeliauju, prieš tai dar pabučiuodama mamą bei brolį ir palinkėdama jiems didelės sėkmės dienos bėgyje.

Ir vėl tas pats rasa klotas kelias. 62 autobusas.