Rašyko nevertingumas yra
akivaizdus.
norėčiau padaryti taip, kad
šis
popieriaus pliauskas
klyktų ir šoktų ir
juoktųsi
bet
klavišai tiesiog
nekaltai klaksi ir kliksi
ir
pasitenkiname
gabalėliu
viso torto.
šis neišbaigtumas yra
viskas, ką turime:
rašome apie tuos pačius dalykus
vėl ir vėl
ir vėl.
esame karaliai,
be rūbų.
Rašyko nevertingumas yra
akivaizdus.
rašytojai gali tik apsimesti, kad jiems
pavyko,
kai kurie apsimeta geriau, nei
kiti
visgi, nė vienam iš mūsų
vis tiek
nepasisekė
sėdime prie mašinų
raginami
išgyventi
savo
nepadorią
profesiją.


Passchendaele2
