Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Abortai-ištrynimai neleis pamiršti...
Prisimenate kūrinius, kuriuos parašėte, bet neišsaugojote,
Drėgnus mažuosius pūkuotukus švelniais plaukais arba be jų,
Literatus ir poetus, kurie niekada nebuvo įkvėpti Genijaus.
Niekada jų neapleisite ir nemušite,
Nenutildysite ir nenupirksite saldumynais-balais.
Niekada neužsikabinsite bulvių traškučius čiulpiančiu nykščiu
Arba nenuvarysite ateinančių kalkinių vaiduoklių.
Niekada jų nepaliksite, tramdydami geidulingą atodūsį,
Grįšite jų atsikąsti, ryjančiomis Autoriaus akimis.
Vėjo balsuose girdėjau savo silpnų nužudytų
Kūrinių balsus.
Susigūžiau. Pašvenčiau
Brangius mažuosius krūtims, kurių niekada negalėjo žįsti.
Sakiau: - Mielieji, jei nusidėjau, jei atėmiau
Sėkmę
Ir gyvenimus iš nebaigtos apimties,
Jei pavogiau gimimus ir vardus,
Graudžias kūdikio ašaras ir Šekspyriškus žaidimus,
Stoiškas ar aistringas meiles, sumaištį, santuokas, skausmus
Ir mirtis,
Jei nunuodijau pirmus kvėpavimo bandymus,
Patikėkite, kad net tyčia buvau netyčinis.
Nors kodėl turėčiau dejuoti,
Skųstis, kad nusikaltimas buvo ne mano? –
Juk vis tiek esate mirę.
Arba, tiksliau, arba vietoj to,
Niekada nebuvote sukurti.
Bet ir tai, bijau,
Yra klaidinga: ak, ką pasakysiu, kaip išaiškinti tiesą?
Gimėte, turėjote kūną, mirėte.
Tiesiog niekada nekikenote, neplanavote ir neverkėte.
Patikėkite, visus Jus mylėjau.
Patikėkite, pažinojau Jus, nors ir menkai, bet mylėjau, mylėjau Jus
Visus.


2026-02-07 13:08
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą