Dietologas nurodė, kad turėčiau valgyti šakniavaisius.
Išdavė, jeigu galėčiau suryti trylika ropių per dieną,
Būčiau įžemintas, įsišaknijęs.
Patikino, kad mano galva nenuskris
Ten, kur gyvena Tamsa.
Ekstrasensas teigė, kad mano širdis turi per daug svorio.
Paskaičiavo, kad už dvidešimt dolerių pasakys, ką daryti.
Įteikiau dvidešimtinę. Jis dirbdino: „Nustok jaudintis, brangusis.
Greitai susirasi padorią moterį“.
Pirmasis psichoterapeutas liepė man praleisti
Tris valandas kasdien, sėdint tamsioje spintoje,
Užsimerkus ir užsikimšus ausis.
Kartą pabandžiau, bet negalėjau nustoti galvojęs
Apie tai, kaip gėjiška buvo tupėti tarsi narve.
Jogas įsakė man ištempti viską, išskyrus tiesą.
Nurodė sutelkti dėmesį į iškvėpimą. Išdavė, kad visi randa laimę,
Kai jiems labiau rūpi tai, ką duoda,
Nei tai, ką gauna.
Vaistininkas išrašė: „Lexapro, Lamicatl, Lithium, Xanax“.
Gydytojas instruktavo, kad antipsichotikai gali man padėti
Pamiršti, ką sakė Trauma.
Trauma paprašė: „Nerašyk šių eilėraščių.
Niekas nenori girdėti tavęs verkiant
Dėl sielvarto karkaso kauluose“.
Bet kaulai diktavo: „Taileris Klementis nušoko
Nuo Džordžo Vašingtono tilto
Į Hadsono upę, įsitikinęs,
Kad buvo visiškai vienas“.
Mano kaulai įgraudino: „Rašyk eilėraščius“.


Passchendaele2
