kas gi tai?
kaip lauktai
aš tylėjau
ir vėlei
tau to nesakiau
gal „jau“?
kas tas „jau“?
-
tebeieškomas
nematomas raktas
iš paskos
vis ilgiau
nenustos
taip skambėti
kaip aš
girdėjimą ir kitus pojūčius galima suvesti į vieną vyksmą, kuri interpretuojame savyje skirtingomis juslėmis į kuo atitinkamesnį atitikmenį, nors garsų kvapų ir kitko nėra visatoje, bet kažkas juk turi būti ar ir dėl kraštutinio esminio dalyko klystame
viskas yra visoks visokio vieno reiškimasis be įvardinamų priešybių, kai nėra to pažįstančios sąmonės, o niekas yra totaliai vienodas niekis pažįstančiajam ir nepažįstančiajam yra vienodas, kuriame nėra kaip tarpti skirtingybei ar įvairovei