Poseidonas Pušnius, kaipo toks

Iš Kazio Sajos rinkinio „Po to, kai jie pavirto medžiais: apysakos, apsakymai, pasakos“. Vilnius, Vaga, 1976.
Poseidonas Pušnius, kaipo toks   281 psl.:

Taupydami popierių ir skaitytojų kantrybę, neaprašinėsim visų Poseidono Pušniaus veiklos barų, žinybų, skyrių, įstaigų, įmonių, bazių ir susivienijimų. Tik pasakyksim, kad visur atsirado uždaresnių ir atviresnių priešų, kurie Pušniaus širdy ir darbo knygelėj paliko randus - rašytinius ir žodinius įspėjimus, papeikimus (šalia daugybės pagyrimų), atleidimus ir perkėlimus į kitą, nebūtinai geresnį darbo barą (šalia garbės raštų ir premijų!..).
Norėdami maksimaliai susilakoninti, apsiribosime vienais veiksmažodžiais, vienais tariniais, kurių veiksnys - mūsų herojus Poseidonas Pušnius.
Štai toil gražu ne visas jų sąrašas abėcėlės tvarka.

P. Pušnius (kaipo grynasis veiksnys) -

agitavo, aktyvino, augino ir auklėjo,
balsavo ir balansavo,
cementavo,
demaskavo, derino ir diegė,
eksperimentavo ir ekspedijavo,
fiksavo ir formavo,
gamino, gerino ir griovė,
instrukavo ir išdavinėjo (prekes),
konsultavo, kovojo ir kreipė (dėmesį),
lavino ir lenktyniavo,
mokė ir mokėsi,
naikino ir nurodinėjo,
organizavo,
planavo, plėtė, pliekė ir posėdžiavo,
raportavo, referavo, registravo,
skatino, skiepijo, smulkino ir stambino,
švarino ir švietė,
triuškino ir tvarkė,
unifikavo ir utilizavo,
vedėjavo, vykdė ir vystė,
zondavo,
želdino, žygiavo ir žymėjo.

Ir pagaliau paskutinė instancija - Savanoriška gaisrininkų draugija. Čia Poseidonas Pušnius sėkmingai gesino gaisrus, kovojo su priežastimis ir padegėjais, bet, kai kuriems priešams pakišus koją, pirma laika buvo išleistas į pensiją.
Tačiau tikroji draugo Pušniaus veikla, galima sakyti, tik dabar ir suklestėjo. Pušnius - draugovininkas. Pušnius - namo gyventojų komiteto galva, Pušnius - Žvejų, Sodininkų ir Skęstančiųjų gelbėjimo draugijų narys, Pensininkų tarybos sekretorius ir t.t., ir t.t. Ilgiausias jo visuomeninių pareigų sąrašas ant rašomojo stalo po stiklu akivaizdžiai liudija, kad Poseidonas savo ginklų anaiptol nesudėjo.
Ir dar, jam leidus, išduosime paslaptį: draugas Pušnius sistemingai rašė dienoraštį ir tokiu būdu kaupė medžiagą savo būsimiems memuarams.
Bet, girdami Pušnių už jo nenuilstamą veiklą, už pavydėtiną energiją ir išvaizdą, niekad nesakykim, kad jis geras ir mielas žmogus. Poseidonas Pušnius tokių komplimentų nemėgsta. Jis nori, kad žmonės jo prisibijotų. Arba - kaip jis pasakytų: "Būk malonus, padaryk taip, jeigu įstengi, kad aš tavęs bijočiau. Pakelk savo autoritetą iki tokio laipsnio - tada aš tave gerbsiu..."
Viename Poseidono Pušniaus dienoraščio lape išdėstyti štai tokie autoriaus samprotavimai:
Žmogus, neturintis priešų, yra dvasios ubagas. Nebėr su kuo kovoti ir nugalėti, nebėr prasmės gyventi ir žengti pirmyn. Tada verčiau imk ir nusišauk. Bet pirmiau patvarkyk viską taip, kad atrodytų, jog tai padarė tavo neprieteliai. O jų yra! Jų turi būti! Tik reikia gerai pasiknisti ir pasidairyti.
J e i g u  n e b ū t ų  p r i e š ų,  j u o s  v e i k l i a m   ž m o g u i   r e i k t ų  i š s i g a l v o t i (retinta mano - K. S.)