visa kelia ziurejau i Juoda boba, kuri miegojo salia manes smakra uzvertusi ant sedynes. dar niekad taip is arti nemaciau provodkiu meno ir seseliu zaismo, subtilaus liniju kritimo. tevas armenas drausmino sunu, o tas jam kumsciavo rodydamas i mane , kad primenu jo mama. nu ok. tada perskaiciau, kad nuskendo beveik bendramokslis ir vel susinervinau.
ant stalo 100000 popieriu ir juos reikia sustampuoti, jauciuosi apgailetinai. kada tas slenkstis. supistos bobas ir Plutono itaka.