Neišvaikščioti vieškeliai
Eigulys nusipirko mašiną ir nekantraudamas pasileido gelsvais savo krašto vieškeliais. Tolyn, kur dar jo neišvaikščiota.
Pralėkė pro naujas gyvenvietes, pro rudenėjančius lapuočių miškus, kalvas ir ežerėlius.
Sugrįžęs namo, žiūrėjo atgal, iš kur parvažiavo, o atminty liko tik kelio posūkiai ir dulkių sūkuriai.
Vieškeliai liko neišvaikščioti.
(psl. 86)